Kraupus garsas vandenyno gelmėse glumino mokslininkus. Jis liko neišspręstas dešimtmečius (Audio)

1997 metais po vandenyno gelmėse užfiksuotas neįtikėtinas triukšmas. Mokslininkai užfiksavo itin žemo dažnio garsą, primenantį garsą „bluuup“, tačiau suprasti jo prigimties nepavyko. Mokslininkai jį pavadino „Bloop“ .Daugelį metų tai išliko garsiausiu nežinomu triukšmu, kada nors užfiksuotu po vandeniu, rašo „Science Alert“.

Dešimtmečius mokslininkai bandė išsiaiškinti šio triukšmo prigimtį, tačiau rasti atsakymą visada nepavykdavo. Tačiau mokslininkai pateikė daugybę teorijų apie tai, iš kur kilo keistasis garsas vandenyne. Kai kurie ekspertai spėja, kad triukšmą galėjo sukelti povandeniniai grąžtai arba laivų varikliai. Kai kurie netgi teigė, kad triukšmą vandenyne sukūrė mokslui nežinomas giliavandenis padaras.

Tyrėjai šį paslaptingą triukšmą pavadino „Bloop“ ir tęsė savo tyrimus. Buvo žinoma, kad neatpažinto triukšmo dažnis šiek tiek primena banginių giesmes ir buvo užfiksuotas dviem hidrofonų matricomis, esančiomis mažiausiai 5000 kilometrų atstumu.

Mokslininkai naudojo šiuos duomenis norėdami išsiaiškinti garso prigimtį. Pirma, norint nukeliauti tokį didelį atstumą, nežinomas triukšmas turėjo būti labai stiprus – netgi per stiprus, kad jį skleistų bet kuris gyvas planetos daiktas. Antra, nors garsas skambėjo kaip „neryškus“ atkūrimo metu, sulėtintas įrašas parodė, kad iš tikrųjų jis skambėjo kaip griaustinis. Dėl to mokslininkai atsisakė minties, kad paslaptingą triukšmą vandenyne gali kurti giliavandenis gyvūnas.

Tyrimo metu JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos agentūros (NOAA) mokslininkai panaudoję hidrofonus sugebėjo susiaurinti „Bloop“ „gimimo“ zoną – kažkur netoli pietinės Čilės pakrantės Ramiajame vandenyne.

Vėlesniais dešimtmečiais mokslininkai dislokavo daugybę hidrofonų arčiau Antarktidos ir nesąmoningai priartėjo prie keisto garso sprendimo. Galų gale jiems pavyko išspręsti šią paslaptį: NOAA tyrėjai padarė išvadą, kad triukšmas, sukrėtęs Žemės vandenynų gelmes, iš tikrųjų buvo ledo smūgio rezultatas: „Bloop“ įvyko, kai ledkalnis įtrūko ir atitrūko nuo Antarkties ledyno.

Dar 2001 m. NOAA okeanografas Chrisas Foxas pasiūlė, kad nežinomas garsas vandenyne tikriausiai buvo vieno iš milžiniškų Antarktidos ledo gabalų lūžimo garsas. Dabar mokslininkai patvirtino, kad jis buvo teisus. Tobulėjant technologijoms, mokslininkai naudojo vis galingesnius ir jautresnius hidrofonus, kurie padėjo užfiksuoti kitus garsus, panašius į ledo žemės drebėjimų keliamą triukšmą.

Nors mokslininkai šią paslaptį išsprendė, jie pastebi, kad daugelis kitų povandeninių įrašų vis dar lieka paslaptimi. Tačiau pasitelkus naujus hidrofonus mokslininkams kartais pavyksta rasti sprendimą, pavyzdžiui, anksčiau tyrinėtojai nustatė, kad „Julia“, „Slow down“ ir „Train“ garsus galima paaiškinti ledo judėjimu pietinėse jūrose.