Milžiniškas Gadafio projektas. Libijos dykumos visai ne tokios nevaisingos, kaip manyta. Ką jos slepia (Foto)

Vos užmetus žvilgsnį į pietryčių Libiją galima pagalvoti, kad ji atrodo kaip negailestinga smėlio ir nevaisingų kalnų žemė. Tačiau atidžiau pažvelgus galima pamatyti „gyvybės ratus“, kurie rodo, kad po smėliu iš tikrųjų slepiasi didžiulė požeminė oazė, rašo „IFLScience“.

Mokslininkai ištyrė palydovų ir astronautų darytas nuotraukas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ir padarė išvadą, kad didžiausia pasaulyje požeminių vandens sluoksnių sistema iš tikrųjų yra po Šiaurės Afrika. Tyrinėdami nuotraukas mokslininkai priėjo prie išvados, kad Libijos Kufros rajonas iš tikrųjų nėra toks atšiaurus ir sausas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – tarp auksinio smėlio juostų karts nuo karto matosi keisti apskritimai ir žalios dėmės.

Does anyone keep getting Al Kufrah when drawing a circle? pic.twitter.com/EeCFv7V5k3

— Proxima (@ProximaOne) February 22, 2019

Šios „žalios dėmės“ ant dykumos kūno yra Libijos kovos pėdsakai siekiant išvengti dehidratacijos įrodymas. Dar 1983 metais Libijos lyderis inicijavo civilinių hidrotechninių statinių projektą, pavadintą „Didžioji dirbtinė upė“ (Great Man-Made River, GMMR). Tai didelių požeminių vamzdžių tinklas ir laikomas didžiausiu drėkinimo projektu Žemėje. Didžiąją Libijos dalį gėlu vandeniu aprūpina GMMR.

Plačiau apie „Didžiosios dirbtinės upės“ projektą jau rašėme ČIA.

Yra žinoma, kad „Didžiąją dirbtinę upę“ maitina didžiausia pasaulyje požeminio vandens vandeningojo sluoksnio sistema, dar žinoma kaip Nubijos smiltainio vandeningųjų sluoksnių sistema.

Sand dunes and rugged plateaus are at the heart of the Sahara Desert. ❤️

The Kufrah district in Libya, shown in this satellite image, is an arid region mostly free of vegetation, but buried beneath the sand is a vast fossil aquifer and now-dried rivers. https://t.co/dSvQ9u4eDu pic.twitter.com/kbFnw2yeV2

— NASA Earth (@NASAEarth) January 23, 2024

Dar prieš 10 000 metų ši vieta buvo nuostabus vešlus kraštovaizdis su upėmis, ežerais ir jūromis, tačiau laikui bėgant viskas pasikeitė. Šiandien vandeningojo sluoksnio plotas yra apie 2 milijonus kvadratinių kilometrų, jis yra po šiaurės vakarų Sudanu, šiaurės rytų Čadu, pietryčių Libija ir didžiąja Egipto dalimi. Tyrėjai pažymi, kad vandeningasis sluoksnis yra „neįkainojamas išteklius“ šioms šalims, kurios vis dar kovoja su sausringomis sąlygomis.

Didžioji šios sistemos dalis yra paslėpta giliai Žemės viduje, tačiau palydovų gauti vaizdai rodo jos buvimo požymius. Palydovinėse nuotraukose matyti dideli Kufra oazėje esantys apskritimai, kurių kiekvienas yra apie 1 kilometro skersmens. Šie apskritimai mokslininkams taip pat žinomi kaip „Libijos gyvenimo ratai“ ir yra daugelio purkštuvų, naudojančių vandenį iš iškastinio vandeningojo sluoksnio, laistyti žemę, naudojamą augalams auginti, rezultatas.

Tyrėjai pastebi, kad šių nuostabių požeminių struktūrų pėdsakai matomi ir iš kosmoso. NASA Žemės observatorijos duomenys rodo, kad tarp didelių smėlio zonų galima pamatyti ir žalių dėmių.

Deja, Libija vis dar susiduria su vandens tiekimo problemomis. Vandens trūkumas buvo viena rimčiausių problemų, su kuriomis susiduria Libija pastaruoju metu, ir šiandien ji laikoma labiausiai vandens stokojančia šalimi Šiaurės Afrikoje.