Naujas etapas Žemėje. „Nekviesti svečiai“ gyvenimą vandenyne apvers aukštyn kojomis

Daugelį metų mokslininkai įspėjo apie klimato krizės pradžią, o paskui paskelbė, kad planeta jau įžengė į „pasaulinio virimo erą“. Praėję metai buvo karščiausi per visą stebėjimų istoriją, taip pat 2024-ųjų sausis – apskritai per pastaruosius 8 mėnesius buvo užfiksuoti temperatūros rekordai, rašo „SciTechDaily“.

Nuo 2007 metų sąlygos Arktyje labai pasikeitė: 2007–2023 metais aplinkiniame Arkties vandenyne užfiksuota 11 ekstremalių karščio bangų, todėl vidutinė vandenyno temperatūra 2,5 laipsnio Celsijaus viršijo sezoninę normą. Tokios karščio bangos vidutiniškai trunka 37 dienas, o nuo 2015 metų tampa kasmetiniais „nekviestais svečiais“.

Be to, 2020 metais Arkties vandenyne buvo pastebėta pati galingiausia karščio banga stebėjimų istorijoje – ji truko neįtikėtinas 103 dienas. Tuo pačiu metu maksimalus temperatūros intensyvumas viršijo vidurkį 4 laipsniais pagal Celsijų. Naujame tyrime mokslininkai iš Hamburgo universiteto (Vokietija) nustatė, kad tokios neįtikėtinos karščio bangos gali būti dažnesni „lankytojai“, nei manėme. Tyrimui vadovavo daktaras Armineh Barchordarianas.

Nustatyta, kad tokios intensyvios karščio bangos greičiausiai yra didelio antropogeninio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rezultatas. Duomenys rodo, kad tokių intensyvių bangų atsiradimo tikimybė be antropogeninių dujų įtakos yra mažesnė nei 1 %.

Tyrimo metu mokslininkams taip pat pavyko susiaurinti galimų Arkties klimato scenarijų skaičių: deja, kasmetinės karščio bangos vandenyne artimiausiu metu greičiausiai taps norma. Tyrimo metu mokslininkai taip pat sugebėjo įrodyti, kad karščio bangos iš tiesų kyla, kai po žiemos per anksti ir greitai tirpsta jūros ledas. Paprasčiau tariant, jei tirpimas įvyksta anksčiau, liepos mėnesį pasiekus saulės maksimumą, vandenyje jau gali susikaupti nemažas kiekis šiluminės energijos.

Spėjama, kad „naujoji era“ Arktyje prasidėjo 2007 m. Būtent nuo šio momento storesnio bent kelerių metų senumo ledo ėmė mažėti, o plono sezoninio ledo tik daugėjo. Deja, plonas ledas yra mažiau patvarus ir tirpsta daug greičiau, todėl vandenynas greičiau įkaista, o karščio bangos čia tampa vis intensyvesnės.

Savo darbe Barchordarianas ir jo kolegos naudojo palydovinius duomenis ir susietus klimato modelius, kurie leido mokslininkams pamatyti, kaip pasaulis būtų vystęsis be žmogaus įtakos. Tokiu būdu mokslininkai padarė išvadą, kad žmonija ir antropogeninės šiltnamio efektą sukeliančios emisijos yra atsakingos už tai, kad intensyvios karščio bangos Arkties vandenyne netrukus taps kasdienybe.