| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
„Tai tik pradžia...“ Pirmoji šalis pasaulyje. Visiškai prarado savo ledynus (Foto)
|
(
(
Daugeliui ledynų, kurie yra svarbi ekosistemų dalis, gresia išnykimas. Dabar planetoje atsirado pirmoji šalis, kuri negrįžtamai prarado visus savo ledynus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Venesuela tapo pirmąja šalimi šiuolaikinėje istorijoje, praradusia visus savo ledynus. Šis pokytis yra aiškus rimtų klimato iššūkių, su kuriais susiduria mūsų planeta, pavyzdys. Dar visai neseniai Siera Nevada de Méridos kalnų grandinėje, iškilusioje apie 5000 metrų virš jūros lygio, buvo šeši ledynai. Iki 2011 metų penki iš jų dingo, o paskutinis – Humboldto ledynas, dar žinomas kaip La Corona, neatpažįstamai susitraukė ir dabar apibrėžiamas ne kaip ledynas, o tiesiog kaip ledo laukas, rašo „The Guardian“. Mokslininkai nemanė, kad ši transformacija įvyks taip greitai. Buvo tikimasi, kad Humboldto ledynas, esantis netoli Pico Humboldt, antros pagal aukštį Venesuelos viršūnės, gyvuos dar dešimtmetį.
Tačiau politinis ir ekonominis šalies nestabilumas apsunkino mokslinę ledyno stebėseną, o naujausi vertinimai parodė spartesnį, nei tikėtasi, ledyno ploto mažėjimą. Dabar ledynas užima mažiau nei 2 hektarus, o kažkada buvęs didelis ledynas pasidavė klimato kaitos spaudimui ir tapo buvusios šlovės šešėliu.
Klimatologas ir orų istorikas Maximiliano Herrera pažymi, kad tai svarbus įvykis, ypač atsižvelgiant į visuotinio atšilimo tendencijas. Jis atkreipia dėmesį į tokias šalis kaip Indonezija, Meksika ir Slovėnija, kurios dėl pastarojo meto ekstremalių temperatūros šuolių taip pat yra pavojingoje zonoje. Mokslinės ledyno atsitraukimo priežastys yra gana akivaizdžios. Pasak Luiso Danielio Llamby, ekologo, dalyvaujančio mokslo programoje „Adaptation at Altitude“, Humboldto ledynui trūksta akumuliacinės zonos – svarbiausios zonos, kurioje gali susidaryti naujas ledas, ir jis tiesiog suyra be atsinaujinimo. Šis tendencija stebėta 2023 m. ekspedicijos metu, kuri patvirtino reikšmingą ledyno dydžio sumažėjimą, palyginti su ankstesniais metais. Be to, tokie įvykiai kaip El Niño (El Ninjo) paskatino atšilimą, ypač tropiniuose regionuose, tokiuose kaip Venesuela, todėl tokie ledynai tapo dar labiau pažeidžiami. Humboldto ledyno išnykimas nėra tik ekologinis praradimas; jis atspindi platesnius kultūrinius ir aplinkos pokyčius. Ledynai, be fizinio buvimo, yra neatsiejama jų užimamų regionų kultūrinės tapatybės ir ekologinės pusiausvyros dalis. Jie palaiko unikalias gyvybės formas ir turi didelę kultūrinę vertę, darydami įtaką viskam – nuo biologinės įvairovės iki vietinių tradicijų. Šie ledo milžinai atsitraukdami su savimi nusineša ne tik vandens šaltinius, bet ir dalį regiono paveldo bei turistus ir gamtos mylėtojus viliojantį gamtos grožį. Šis Venesuelos istorijos momentas pabrėžia, kad būtina skubiai kovoti su klimato kaitos padariniais.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||||||||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
