10 geologinių stebuklų. II dalis

5. Kaša Katuve (Kasha Katuwe) kupolinės uolos Naujojoje Meksikoje (JAV) Už 60 km į pietvakarius nuo Santa Fė (Naujoji Meksika, JAV) stūkso neįprastai taisyklingos, tarsi skulptoriaus įrankiais išskaptuotos kupolo formos uolos, pavadinimu Kaša Katuve (Kasha Katuwe). Nors uolos yra vulkaninės kilmės (jei tiksliau – jas sudaro pemza ir vulkaninis tufas), įspūdingas formas joms dovanojo atmosferiniai ir hidrosferiniai reiškiniai (vėjo ir vandens sukelta erozija). Uolų aukštis – nuo 1700 iki 2000 metrų virš jūros lygio.

Kūgiškos uolos lankytojus vilioja jau ne vieną šimtmetį. Dar iki to laiko, kai netoliese buvo įrengtas Kočiti rezervatas (Cochiti Reservoir), archeologiniai vietovės kasinėjimai atskleidė, kad žmonės čia glaudėsi ir prieš 4 tūkst. metų. Beje, vietos gyventojų dialektu „Kasha Katuwe“ reiškia „Baltosios uolos“.

6. Danxia kalnas ir kraštovaizdis (Kinija) Kvapą gniaužiančios, spalvingos netikėtų formų uolos, kalnai ir slėniai glaudžiasi šiaurinėje Guanduno (Guangdong) provincijos dalyje, Kinijoje. Tai rausvojo smiltainio uolos, kurioms įmantriausių formų suteikė taipogi erozijos reiškiniai. Danxia kalnų apylinkėse apstu mažų vienuolynų. Spalvingais slėniais vingiuoja srauni kalnų upė.

Danxia apylinkės garsios ne tik spalvingomis uolų atodangomis, bet ir dviem Homo sapiens genitalijas primenančiais dariniais. Vienas jų, pavadinimu Yangyuan ( kin. k. – „vyro/tėvo akmuo“), yra erozijos suformuota falo formos kolona. Kitas, pavadinimu Yinyuan, - plyšys uoloje, lankytojams dažnai primenantis moters genitalijas. Danxia kraštovaizdyje neretai aptinkama įvairiausių dydžių ir formų urvų.

7. Užkerėtas Poço Encantado požeminis baseinas (Brazilija) 1,5 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto Čapada Dijamantina nacionalinis parkas plyti šiaurės rytinėje Brazilijos dalyje. Pavadinimas „Čapada“ portugališkai reiškia „stačių uolų regionas“, o „Dijamantida“ – deimantai (stambi jų „gysla“ šiose vietose buvo rasta XIX a. viduryje).

Nors vietovė priskiriama pusdykumėms, vandens čia netrūksta. Jį tiekia kalnų upės ir šaltiniai. Nacionalinis parkas įsikūręs 800 – 1000 metrų virš jūros lygio, nors kai kurios viršukalnės siekia 2 tūkst. metrų. Regione gausu urvų sistemų – jas suformavo požeminiai vandens srautai ir upės. Kai kurių upių vanduo dėl didelių natūralios kilmės cheminės medžiagos tanino kiekių yra raudonas.

Čapada Dijamantina garsėja ne tik raudonomis upėmis ir aukštais, ore išsisklaidančiais kriokliais, bet ir krištolo tyrumo ežerėliais ir kalnų baseinais. Vienas garsiausių – milžiniškas po kvarcito skliautais tyvuliuojantis požeminis Poco Encantado baseinas. Jo gylis – 36 metrai, tačiau vanduo yra toks skaidrus, kad galima matyti dugne tūnančias uolas ir senovinių medžių kamienus. Kai į baseiną reikiamu krinta saulės spinduliai, vanduo sutviska sodriai žydra spalva. Geriausias metas stebėti šį spalvų spektaklį – birželio ir liepos vidurdieniai, tarp 11 ir 12 val. ryto. Tiesa, šis unikalus vandens baseinas dėl jo ekosistemų trapumo yra griežtai saugomas.

Pasižvalgyti po I dalyje aprašytas keturių iš dešimties geologinių pasaulio stebuklų vietoves galite spustelėję šią nuorodą į ankstesnę publikaciją. III straipsnio dalį galite perskaityti čia.