Žemėje iš vandenyno kyla žemynas. Artėja katastrofa

Antarktida pamažu atsikrato „papildomo svorio“, dėl to žemynas pamažu kyla iš vandenyno. Šis svoris yra kelių kilometrų Antarktidos ledo danga, rašo „Science Alert“.

Šis procesas vadinamas postglacialiniu iškėlimu, o nauji tyrimai rodo, kad tai viena iš katastrofiško visuotinio atšilimo pasekmių.

Tirpstantis ledas virsta vandeniu, o tai pakelia pasaulio vandenynų lygį.

„Kadangi beveik 700 milijonų žmonių gyvena pakrančių zonose, o galimos jūros lygio kilimo išlaidos šimtmečio pabaigoje gali siekti trilijonus dolerių, labai svarbu suprasti Antarktidos ledo tirpimo domino efektą“, – sako McGilio universiteto ledynų glaciologė Natalija Gomez.

Gomez ir jos kolegos ištyrė Žemės mantiją po Antarkties ledo sluoksniu ir nustatė, kad kai kuriose pagrindinėse srityse ji ypač minkšta. Seisminiai duomenys parodė, kad dėl tokio didelio klampumo žemė netikėtai greitai pakyla.

"Mūsų matavimai rodo, kad kieta žemė, sudaranti Antarkties ledo dangos pagrindą, stebėtinai greitai keičia formą. Žemės pakilimas dėl sumažėjusio ledo kiekio paviršiuje vyksta per dešimtmečius, o ne per tūkstančius metų“, - sako geologas Terry Wilson iš Ohajo valstijos universiteto.

Planetos temperatūrai toliau kylant, vandenynų lygis per ateinančius 500 metų pakils 19,5 metro.

Tyrėjai įspėja, kad modelyje vis dar yra daug neapibrėžtumo, iš dalies dėl to, kad trūksta seisminių duomenų iš Vakarų Antarktidos. Ir šiuose vertinimuose net neatsižvelgiama į tai, kas vyksta su Grenlandijos ir pasaulio kalnų ledu.

Jūros lygio kilimas jau daro poveikį tokioms žemai esančioms saloms kaip Kiribatis. Didžioji Pietų Taravos dalis yra mažiau nei 3 metrai virš jūros lygio. Kaimo gyventojai bandė sulaikyti vandenyną smėlio maišais, tačiau šių metų pradžioje jie buvo nuplauti, todėl jūros vanduo užtvindė namus ir užkimšo dirvožemį bei šulinius jūros druska.