Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Šis procesas yra daug sudėtingesnis, nei mes manome. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! NASA mokslininkai kuria specialius autonominius povandeninius robotus, kuriems bus pavesta atlikti itin pavojingą misiją. Jie turės panerti giliai po milžiniškais Antarktidos ledyno šelfais. Robotai atskleis, kiek liko laiko, kol kylantis jūros lygis užlies pakrančių miestus. Ledo tirpimas Antarktidoje yra faktas. Tačiau šis procesas yra daug sudėtingesnis, nei mes manome. Be aukštesnės oro temperatūros, šis procesas taip pat yra atsakingas už aukštesnę vandenyno temperatūrą, vandenyno dugno formą, vandenyno sroves, vandens druskingumo lygį ir Žemės sukimąsi. Daug aspektų dar nežinome, todėl mokslininkai nori pasiųsti nemažai povandeninių bepiločių dronų, kurie patys ištirtų, kas vyksta po ledyno šelfais. Pirmasis „IceNode“ projekto žingsnis buvo cilindrinio povandeninio roboto paleidimas į Boforto jūros vandenis į šiaurę nuo Aliaskos. Įrenginys turėjo rinkti duomenis iš kelių dešimčių metrų gylio. Tačiau galutinis NASA laboratorijos (angl. NASA Jet Propulsion Laboratory) mokslininkų tikslas yra paleisti visą autonominių robotų parką Antarktidos vandenyse. Jie skirti prisitvirtinti prie ledo žmonėms neprieinamose vietose ir ilgai rinkti duomenis. Planuojama pagaminti apie 10 „IceNode“ robotų, kurių ilgis apie 2,4 m, o skersmuo apie 25 cm. Įtaisai turi būti nuleisti į vandenį iš laivo arba gręžiant ledą. Įdomu tai, kad jie neturi jokios pavaros ir judės tik vandenyno srovių dėka. Jų judėjimą valdys speciali programinė įranga. Kai mokslininkai nuspręs, kad tai būtina, robotas išties važiuoklę (tris kojas) ir prisitvirtins prie ledo. Kai robotas bus stabilizuotas, jutikliai pradės stebėti vandens temperatūrą, druskingumo lygį ir vandens srovių greitį. Specialistai atkreipia dėmesį, kad povandeniniai dronai gali nepertraukiamai veikti iki metų, o tai leis surinkti reikiamą informaciją iš skirtingų metų laikų. Po metų dronai turi atsiskirti nuo ledo ir patys išplaukti į paviršių, kad galėtų išsiųsti duomenis palydoviniu ryšiu. Ši informacija bus naudojama kompiuteriniuose modeliuose, siekiant pagerinti jūros lygio kilimo prognozių tikslumą. Šiuo metu tikslaus tyrimų grafiko nėra. Tačiau nuolat atliekami tyrimai, siekiant modernizuoti įrangą. Kaip CNN pasakoja Didžiosios Britanijos Antarkties tyrimo jūrų geofizikas Robas Larteris: „Tokie novatoriški metodai ir rizikos prisiėmimas yra būtini norint sužinoti daugiau apie „kritinį“ paslėptą pasaulį, esantį po ledyno šelfais.“ Tyrėjai atskleidžia pavojų, tykantį Antarktidos ledeSpecialistai nurodo, kad skubiai reikia geriau dokumentuoti šiame izoliuotame žemyne vykstančius pokyčius. Priešingai populiariems įsitikinimams, tai, kas vyksta Antarktidoje, gali turėti didelės įtakos mūsų gyvenimui ateityje. Pastaraisiais mėnesiais atlikti tyrimai atskleidė, kad Žemės pietuose yra naujas ledo tirpimo būdas, todėl prognozuojamas pasaulinis jūros lygio kilimas yra nepakankamai įvertintas. Visiškas Antarktidos ledo ištirpimas reikštų, kad vandenyno lygis pakiltų maždaug 61 m. Tai reikštų milžinišką pasaulinę katastrofą. Mokslininkai tvirtina, kad ledyno šelfai yra savotiškas „kamštis“, ribojantis žemyno viduje esančio ledo tirpimą. Todėl labai svarbu suprasti šiose konkrečiose srityse vykstančius pokyčius. Pasirodo, vieta, kur ledas atitrūksta nuo vandenyno dugno, yra ta vieta, kur ledas tirpsta greičiausiai. Norint ištirti šias itin sunkiai pasiekiamas vietas, būtina naudoti autonominius povandeninius robotus.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|