Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) mokslininkai padarė išvadą, kad pasaulio vandenynų rūgštingumas gali tapti per didelis, kad juose galėtų gyventi jūrų gyvybė ir stabilizuotųsi klimatas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) mokslininkai padarė išvadą, kad pasaulio vandenynų rūgštingumas gali tapti per didelis, kad juose galėtų gyventi jūrų gyvybė ir stabilizuotųsi klimatas. Apie tai praneša portalas Phys.org, remdamasis naujienų agentūra Agence France-Presse (AFP). Mokslinės institucijos ataskaitoje teigiama, kad vandenynų rūgštėjimo lygis didėja dėl vis didėjančio anglies dioksido išmetimo. Rūgštus vanduo kenkia koralams, moliuskams ir fitoplanktonui, kuris yra daugelio jūrų rūšių maistas. Mokslininkai teigia, kad tai kenkia maisto tiekimui milijardams žmonių, kurie priklauso nuo jūros bioresursų. PIK ekspertai nurodo vandenynų rūgštingumo lygį kaip vieną iš devynių veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę planetos gyvybės palaikymui. Kiti – anglies dioksidas ore, gėlas vanduo, dirvožemis, biosfera, ozono sluoksnis ir atmosferos aerozoliai. Mokslininkai pažymėjo, kad šiuo metu mažiausiai rūpesčių kelia ozono sluoksnis, kuris nuo devintojo dešimtmečio pabaigos pamažu atsigauna. Anksčiau mokslininkai įspėjo apie rūgštinės zonos plėtrą pasaulio vandenynų gelmėse. |