Šaltajam karui pasibaigus NASA įsigijo porą šnipinėjimo lėktuvų U-2 ir pritaikė juos moksliniams tyrimams. Nebenaudojami žvalgybiniai orlaiviaim galintys pasiekti 21 km aukštį, padėjo mokslininkams tirti viršutinę atmosferą ir išbandyti būsimų palydovų prietaisus.
Remdamiesi naujomis misijomis, mokslininkai išsiaiškino, kad didelės perkūnijos gama spindulius skleidžia daug dažniau, nei kas nors galėjo įsivaizduoti. Audros sukuria neįtikėtinai stiprius elektrinius laukus ir veikia kaip milžiniški dalelių greitintuvai, didžiuliu greičiu šaudydami elektronus per dangų. Kai vienas iš jų neišvengiamai atsitrenkia į oro molekulę, susidūrimo metu išsiskiria energijos pliūpsnis ir išsklaido subatominės dalelės. Kiekvieno susidūrimo energija didėja, kol galiausiai išspinduliuojami gama spinduliai.
Atkreipkite dėmesį, kad tokia spinduliuotė lėktuvams ar jų keleiviams pavojaus nekelia.
Tyrimo autoriai išsiaiškino, kad žaibo blyksniai vyksta ne tik matomoje šviesoje, dauguma Žemėje esančių gama spindulių pliūpsnių įvyksta su dideliais žaibo blyksniais ir trunka tik milijonines sekundės dalis.
Lėktuvo prietaisai taip pat aptiko dviejų anksčiau nežinomų tipų gama spindulių pliūpsnius debesyse: labai trumpus, ryškius spinduliuotės pliūpsnius, kurie nesutapo su žaibu:
- pirmasis yra trumpų, greitai mirksinčių blyksnių serija, trunkanti apie dešimtąją sekundės dalį. Jie buvo pavadinti „blizgančiais gama spindulių pliūpsniais“;
- antrasis – itin greitas gama spindulių pliūpsnis, išspinduliuojamas vos per tūkstantąją sekundės dalį.
(
(
75
(0)
.png)
.png)
