Atlanto dugne paslėpta 8,5 km pločio struktūra. „Susijusi su kosmosu“ (Foto)

Mokslininkai gavo detaliausius Nadiro kraterio, kurį suformavo 9 km pločio asteroidas, vaizdus. Smūgio krateris yra 300 m gylyje Atlanto vandenyno dugne, 400 km nuo Gvinėjos krantų, rašo „SciTechDaily“.

Nauji Nadiro kraterio vaizdai patvirtina, kad jis susidarė po asteroido smūgio kreidos periodo pabaigoje, maždaug prieš 66 mln. metų. Šis krateris yra maždaug tokio pat amžiaus kaip ir liūdnai pagarsėjęs 200 km pločio Čiksulubo (Chickshulub) krateris, siejamas su dinozaurų išnykimu.

3D anatomy of the Cretaceous–Paleogene age Nadir Crater https://t.co/3z0P0kuRnD pic.twitter.com/GBKIMOkrN6

— Oded Béjà עודד בז׳ה (@BejaLab) October 13, 2024

Nauji duomenys padėjo mokslininkams suprasti, kas atsitiko per kelias minutes po asteroido smūgio.

Nadiro kraterį 2022 m. pirmą kartą atrado Wisdinas Nicholsonas. Jis ištyrė, kaip jūros dugnas atspindi seismines bangas, ir atrado daugiau nei 8,5 km pločio įdubą.

Tada Nicholsonas pasitelkė planetų mokslininkus ir geologus, kad suklasifikuotų kraterį. Komanda mano, kad asteroido plotis siekė šimtus metrų, o į Žemę jis nukrito maždaug prieš 66 mln. metų. Tačiau iki šiol komanda negalėjo galutinai patvirtinti šios informacijos.

A paper in @CommsEarth presents 3D seismic data of the Nadir Crater offshore West Africa, which shows a 9.2 km diameter rim and provides strong evidence for an impact origin. https://t.co/wsM13HiNZP pic.twitter.com/jXgb2f8mFj

— Nature Portfolio (@NaturePortfolio) October 12, 2024

Surinkti 3D seisminiai duomenys parodė, kad būtent asteroidas suformavo Nadiro kraterį.

„Planetoje yra apie 20 patvirtintų jūrinių kraterių, ir nė vienas iš jų nebuvo pavaizduotas tokiu detalumo lygiu. Nauji duomenys leido pažvelgti į kraterį visais jo lygiais. Mes dvimatį, neryškų vaizdą pavertėme į nuostabią 3D Nadiro kraterio vizualizaciją su didele raiška“, – sako Nicholsonas.

Jis taip pat priduria, kad komanda iš pradžių manė, kad asteroidas yra maždaug 400 m pločio, tačiau duomenys parodė, kad jis iš tikrųjų buvo nuo 450 iki 500 m.

„Žinome, kad jis nukrito 20-40 laipsnių kampu į šiaurės rytus, dėl centrinę kraterio viršūnę juosiančių smūgių suformuotų spiralinių keterų. Tokios susidaro tik po įstrižų asteroidų smūgių“, – pabrėžia mokslininkas.

Komanda taip pat mano, kad kosminė uoliena į Žemės paviršių atsitrenkė maždaug 20 km/s arba 72 000 km per valandą greičiu.

Remdamiesi tokiais duomenimis, mokslininkai sukūrė laiko juostą, kuri parodė, kas atsitiko pirmosiomis asteroido kritimo sekundėmis.

„Smūgio sukeltas žemės drebėjimas turėjo suskystinti nuosėdas po jūros dugnu, todėl po jūros dugnu susidarė lūžiai. Smūgis taip pat buvo susijęs su didelėmis nuošliaužomis. Be to, kilo cunamiai“, – apibendrino mokslininkas.