Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Ką slepia Baltijos jūra? Ne visi žino šias jos paslaptis (Foto)

2024-10-28 (0) Rekomenduoja   (24) Perskaitymai (10040)
    Share

Stebinantys faktai apie Baltijos jūrą. Ne visi tai žino

  • Baltijos jūroje yra neįprasta sala – Märket

Märket yra mažytė Baltijos jūros sala, kuri yra nepaprasta įdomybė. Märket yra mažiausia jūros sala pasaulyje, kurios teritorija yra padalinta tarp mažiausiai dviejų šalių. Vos 4 metrus iš Baltijos jūros iškilusi 300 m ilgio ir 100 m pločio sausuma yra padalinta tarp Švedijos ir Suomijos. Saloje taip pat yra vakariausias Suomijos taškas. XIX amžiuje ten buvo pastatytas ir švyturys.

 

File:Märket Island map.svg

Märket sala (Oona Räisänen, public domain)

  • Kas buvo atrasta Baltijos jūros dugne?

Baltijos jūros dugne aptikta daug įdomių dalykų, ypač įvairių istorinių laikotarpių laivų nuolaužų. Tarp naujausių atradimų yra  XIX amžiaus burlaivio nuolaužos, pripildytos šampano ir mineralinio vandens butelių. Nuolaužas rado lenkų narai.

Kitas neeilinis atradimas –  didžiulis akmens amžiaus statinys, pastatytas Baltijos jūros dugne. Akmeninė siena yra viena didžiausių ir galbūt seniausia tokio tipo megastruktūra Europoje .

Ką slepia Baltijos jūra? Šaudmenys, nuolaužos, paminklai ir tarša

  • Kas nuskendo Baltijos jūroje?
 

Baltijos jūros gelmėse, be nuolaužų, apleistų žvejybos tinklų ir įvairių lobių, yra ir didžiulis kiekis nuskendusių cheminių ir įprastinių ginklų. Tarptautinio cheminės saugos centro duomenimis, šios medžiagos, likusios Antrojo pasaulinio karo laikų, kelia rimtą grėsmę ekonomikai, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

  • Ar Baltijos jūra labai užteršta?

Baltijos jūra apibūdinama kaip viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Be minėtų nuskendusių ginklų, Baltijos jūra turi ribotą priėjimą prie šalia esančios Šiaurės jūros, su kuria ji jungiasi tik siaurais sąsiauriais, tačiau „turtinga“ įtekančių upių – jų yra per 250. Šios taip pat prisideda prie didelės jo taršos.

Tokiu būdu, be kita ko, upėse atsirandančios atliekos ir toksinai pasiekia Baltijos jūrą. Be to, intensyvi miestų plėtra ir industrializacija turi įtakos didėjančiai Baltijos jūros taršai.

1 | 2
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Verta skaityti! Verta skaityti!
(25)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(24)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
75(0)
63(1)
58(0)
53(0)
51(0)
44(0)
42(1)
42(0)
40(0)
37(0)
Savaitės
192(0)
189(0)
186(0)
184(0)
176(0)
Mėnesio
302(3)
291(6)
290(0)
289(2)
288(1)