Meteorologai ramina: ozono sluoksnis virš Lietuvos nedyla

Nuo kenksmingų saulės spindulių saugančio ozono sluoksnio skylė virš Antarktidos yra gerai žinomas fenomenas – ji atsiveria kiekvieną pavasarį ir didina odos vėžio riziką aplinkinėse teritorijose.

Tačiau šiemet ozono lygis priešingame ašigalyje taip pat pasieks rekordiškai žemą lygį, teigia tyrėjai. Nors ozono sumažėjimas kol kas koncentruojasi ties Arktimi, sritis besikeičiant orams slinksis į Pietus tiek, kad pasieks apie 45 laipsnius šiaurės platumos, rašė „Discovery“.

„Sistema juda. Tos oro masės anksčiau ar vėliau pasirodys tiesiai mums virš galvų“, – sakė Markusas Rexas iš Alfredo Wegenerio poliarinių ir jūrinių tyrimų instituto Potsdame, Vokietijoje. M. Rexas su tarptautine mokslininkų komanda analizuoja palydovų duomenis apie ozono kiekio ir temperatūros pokyčius. Šią savaitę paskelbti duomenys rodo, jog per paskutines dvi savaites ozono lygis labiausiai jo turtinguose stratosferos sluoksniuose krito perpus, o vidutiniškai – beveik trečdaliu. Tai yra praktiškai žemiausiais kada nors užfiksuotas lygis.

Anot M. Rexo, žema temperatūra stratosferoje ir kitos orų tendencijos per kitas kelias savaites ozono lygį dar sumažins ir jis taps rekordiškai žemas. Ozono irimą ties abiem ašigaliais lemia chloro ir fluoro karbonatiniai junginiai (CFC), anksčiau plačiai naudoti šaldytuvų, aerozolinių purškalų, kitų produktų gamybai, bei kitos ozoną ardančios medžiagos, kurių daugumos buvo išsižadėta 1987 metais Monrealio protokolu, tačiau jų likučiai stratosferoje laikysis ateinančius dešimtmečius.

Jungtinių Tautų Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) antradienį patvirtino duomenis, jog nuo žiemos pradžios iki vėlyvo kovo virš Arkties sudilo apie 40 proc. ozono sluoksnio – tai naujas rekordas. Anksčiau rodiklis buvo pasiekęs daugiausiai 30 proc. – taip nutiko keletą kartų per paskutiniuosius penkiolika metų.

WMO paskelbtame žemėlapyje Lietuva įtraukta į sritį, kurioje ozono sunykimas šiemet turi būti pastebimiausias:

Tačiau Lietuvos meteorologai komentuoja kokių nors didesnių ozono kiekio pokyčių bent kol kas neužfiksavę ir ragina „nesigąsdinti ir nepanikuoti“.

„Lietuvoje ozono sluoksnis matuojamas Kaune - šiuo metu nieko panašaus, jokio smarkaus plonėjimo nėra. Nuo pat spalio iki kovo rodiklis svyravo apie normą arba buvo net šiek tiek didesnis. Kovą, pavyzdžiui, buvo 375 Dobsono vienetai - tai 99 proc. normos“, - sakė Marija Ramutė Jonavičienė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Meteorologijos skyriaus vedėja.

„Nereikia čia labai ir patiems bijoti, ir kitų gąsdinti. Mokslininkai skaičiuoja, paskelbė, bet svarbiausias, į ką reikia atkreipti dėmesį, yra UV indeksas, kuriuo vertinamas ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas. Jį skelbia LHMT - žiemą ne, nes tada jis būna mažas, beveik nieko nedomina, bet dabar jau vėl greitai turėtų pasirodyti tinklalapyje“, - aiškino M. R. Jonavičienė.

Stebėti nacionalinius UV indeksus gyventojams antradienį rekomendavo ir WMO.

UV indeksas svyruoja nuo 1 (žemas) iki 11 (ekstremalus). Lietuvoje jis keičiasi nuo 1 iki 9 - maksimalias reikšmes pasiekia birželio ir liepos mėnesiais.

Anot M. R. Jonavičienės, „aktualus“ UVI tampa, kai skalėje pasiekia tris arba daugiau. Tuomet odai jau ima reikėti apsaugos, vidurdienį (11 – 15 val.) rekomenduojama būti šešėlyje, dėvėti marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA bei UVB filtru.

Kokio lygio apsaugos odai reikia, priklauso ir nuo jos tipo. LHMT skelbiamose rekomendacijose nurodoma, kad kai kuriais atvejais būtinos priemonės su 50 ir didesniu Saulės apsaugos faktoriumi (SAF).