Artėja milžiniška katastrofa. „Pasaulis nėra pasirengęs šiam chaosui“

Prieš kiek daugiau nei 200 metų pasaulį sukrėtė Tamboros ugnikalnio išsiveržimas Indonezijoje. 1815 metais Sumbavos saloje išsiveržimo stulpas šovė į dangų 44 kilometrus, o iškart po jo žuvo per 11 000 žmonių.

Tačiau poveikis buvo daug platesnis. Remiantis istoriniais įrašais, kitais metais po išsiveržimo Europoje ir Šiaurės Amerikoje nebuvo vasaros, o tai smarkiai sumažino pasėlių derlių ir sukėlė badą. Dėl nelaimės vidutinė pasaulinė temperatūra nukrito iki 1 laipsnio Celsijaus.

Ar tokia didžiulė krizė gali pasikartoti? „Artėja dar vienas didžiulis ugnikalnio išsiveržimas. Tai sukels chaosą, kuriam pasaulis nėra pasiruošęs“, – rašo CNN.

„Klausimas ne ar, o kada“, – Ženevos universiteto klimatologijos profesorius Markusas Stoffelis. Mokslininko teigimu,  tokio didžiulio ugnikalnio išsiveržimo tikimybė šį šimtmetį yra 1 iš 6.

Problema ta, kad šiuolaikinis pasaulis atrodo visiškai kitaip nei prieš 200 metų. Jis yra labiau apgyvendintas, be to, mes visi susiduriame su klimato kaitos padariniais. Anot Stoffelio, milžiniškas išsiveržimas sukels „klimato chaosą“, o žmonės neplanuoja tokio įvykio.

Nors ugnikalniai dažniausiai siejami su sprogimais, lava ir pragaro ugnimi, paradoksalu, tačiau dažniausias jų veiklos rezultatas yra mūsų planetos klimato atšalimas. Daugumos išsiveržimų metu atmosferoje išsiskiria daug sieros junginių, todėl debesys formuojasi greičiau.

Tai savo ruožtu padidina mūsų planetos albedo – tai yra, į kosmosą atsispindinčios saulės spinduliuotės procentą.

Tačiau taip būna ne visada. Visiškai priešingą efektą sukėlė, pavyzdžiui, 2022 metais povandeninio ugnikalnio išsiveržimas Tongos salyne netoli Fidžio pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Dėl to, kad sprogimas įvyko po vandeniu, į atmosferą buvo išmestas didžiulis vandens garų kiekis – remiantis skaičiavimais, tai prilygo maždaug 60 000 vandens baseinų.

Tyrimai rodo, kad praėjus dvejiems metams po Hunga Tonga išsiveržimo atmosferoje lieka milijonai papildomų tonų vandens garų, o tai greičiausiai prisideda prie pasaulio temperatūros kilimo.

Bet grįžkime prie tipiškų ugnikalnių. Priešingai nei sako logika, vėsinantis klimato poveikis po didžiulių išsiveržimų nebus naudingas gyvybei Žemėje, nors ir susiduriame su visuotiniu atšilimu. Visų pirma, apytiksliai 800 milijonų žmonių šiuo metu gyvena 100 km spinduliu nuo veikiančių ugnikalnių. Išsiveržimo atveju jų gyvybėms iškils pavojus.

Turime prisiminti ir pasaulinį poveikį, kaip rodo Tamboros išsiveržimo 1815 m. pavyzdys. Lloyd;s draudimo bendrovės apskaičiavimu, panašus įvykis šiandien gali atnešti maždaug 3,6 trilijonų USD nuostolių tik pirmaisiais metais po išsiveržimo. Staigūs klimato pokyčiai sutrikdytų aprūpinimą maistu visame pasaulyje.

Deja, negalime numatyti, kur ir kada įvyks kitas milžiniškas išsiveržimas. Indonezija tebėra seismiškai aktyvi, o Jeloustounas (JAV) nebuvo išsiveržęs šimtus tūkstančių metų. „Kuris ugnikalnis bus kitas – neįmanoma nustatyti“, – sako Stoffelis.

Tačiau ekspertai nurodo, kad yra būdų, kaip pasirengti tokio pobūdžio nelaimėms. Galima sukurti scenarijus, sudaryti evakuacijos, pagalbos ar maisto poreikių planus. Atitinkamai pasirengti turi vyriausybės ir vietos valdžios institucijos.