Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Nors didžiausia pasaulyje karštoji dykuma atrodo kaip begalinė smėlio kopų jūra, realybėje taip nėra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kai pagalvojate apie Sacharą, mintyse iš karto iškyla didžiulės smailėjančios smėlio kopos ir keletas oazių. Įdomu tai, kad mokslininkai teigia, kad šis paplitęs įsitikinimas yra gana klaidinantis, rašo „IFLScience“.
Tyrimai parodė, kad stebėtinai didelė dalis didžiausios pasaulyje karštos dykumos iš tikrųjų nėra smėlėta – tik 25 % Sacharos paviršiaus iš tikrųjų yra padengta smėliu. Ir vis dėlto tai vis dar neįtikėtinai daug.
Bendras Sacharos plotas yra 9,4 milijono kvadratinių kilometrų, tai reiškia, kad 2,35 milijono kvadratinių kilometrų dykumos yra padengta smėliu. Esant tokiai didelei smėlio dangai, vis dar yra daug galimybių formuotis didžiulėms kopų jūroms, žinomoms kaip ergai. Didžiausias iš jų Didysis Rytų Ergas, kurio plotas yra apie 308 210 kvadratinių kilometrų. Kas dengia likusius 75 % Sacharos? Tyrėjai pastebi, kad didžiausioje pasaulio dykumoje yra vandens kišenių, viena garsiausių yra Guelta d'Archei Čade. Čia galima rasti oazę siaurame uolėtame slėnyje. Tiesą sakant, Sacharoje buvo aptikta apie 90 didelių oazių.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kokia didelė yra Sachara, šių oazių dykumoje iš tikrųjų yra labai mažai ir jos yra toli viena nuo kitos. Iš esmės didžiąją dykumos dalį sudaro uolėtos plynaukštės, taip pat žinomos kaip hamados, taip pat žvyru padengtos lygumos, žinomos kaip seryrai. Taip pat yra sausų slėnių ir ežerų vagų, taip pat druskingų pelkių. Tačiau, nepaisant to, kurioje Sacharos dalyje vis dar esate, dykumoje yra neįtikėtinai karšta, dažniausiai sausa ir mažai augmenijos. Bet ne visada taip buvo.
Ankstesni tyrimai parodė, kad regiono istorijoje iš tikrųjų buvo keli drėgni laikotarpiai, paskutinis iš jų įvyko nuo 8000 iki 3000 m. pr. Kr. Tuo metu Sachara buvo pilna gyvybės, buvo gausu augmenijos ir daug vandens. Mokslininkai taip pat mano, kad dabartinės ekstremalios oro sąlygos taip pat gali sugrąžinti vandenį į regioną. Pavyzdžiui, 2024 m. spalį dėl ekstratropinio ciklono šiaurės vakarų Sacharoje per dvi dienas iškrito metinis kritulių kiekis. Tai pirmą kartą per dešimtmečius sukėlė potvynį dykumoje, o tarp smėlio kopų buvo galima pamatyti retų ežerų.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|