Tik ketvirtadalis Sacharos yra padengta smėliu. Kas slypi likusioje dalyje (Foto)

Kai pagalvojate apie Sacharą, mintyse iš karto iškyla didžiulės smailėjančios smėlio kopos ir keletas oazių. Įdomu tai, kad mokslininkai teigia, kad šis paplitęs įsitikinimas yra gana klaidinantis, rašo „IFLScience“.

the Guelta d'Archei (Chad) pic.twitter.com/tFIX8w7CWv

— 1964archives (@1964archives) June 14, 2024

Tyrimai parodė, kad stebėtinai didelė dalis didžiausios pasaulyje karštos dykumos iš tikrųjų nėra smėlėta – tik 25 % Sacharos paviršiaus iš tikrųjų yra padengta smėliu. Ir vis dėlto tai vis dar neįtikėtinai daug.

Camels gathering at the oasis of Guelta d’Archei in Chad — pic.twitter.com/YAmsF3GzMf

— Mikael (@mikael_jibril) March 10, 2022

Bendras Sacharos plotas yra 9,4 milijono kvadratinių kilometrų, tai reiškia, kad 2,35 milijono kvadratinių kilometrų dykumos yra padengta smėliu. Esant tokiai didelei smėlio dangai, vis dar yra daug galimybių formuotis didžiulėms kopų jūroms, žinomoms kaip ergai. Didžiausias iš jų Didysis Rytų Ergas, kurio plotas yra apie 308 210 kvadratinių kilometrų.

Kas dengia likusius 75 % Sacharos? Tyrėjai pastebi, kad didžiausioje pasaulio dykumoje yra vandens kišenių, viena garsiausių yra Guelta d'Archei Čade. Čia galima rasti oazę siaurame uolėtame slėnyje. Tiesą sakant, Sacharoje buvo aptikta apie 90 didelių oazių.

Guelta d’Archei, a Surprising Oasis in Chad pic.twitter.com/IfWjLtbTYV

— Lèmuesie (@lemuesie) July 3, 2021

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kokia didelė yra Sachara, šių oazių dykumoje iš tikrųjų yra labai mažai ir jos yra toli viena nuo kitos. Iš esmės didžiąją dykumos dalį sudaro uolėtos plynaukštės, taip pat žinomos kaip hamados, taip pat žvyru padengtos lygumos, žinomos kaip seryrai. Taip pat yra sausų slėnių ir ežerų vagų, taip pat druskingų pelkių.

Tačiau, nepaisant to, kurioje Sacharos dalyje vis dar esate, dykumoje yra neįtikėtinai karšta, dažniausiai sausa ir mažai augmenijos. Bet ne visada taip buvo.

#ViajesPosibles
Guelta d’Archei. Llanura de Ennedi. Chad pic.twitter.com/zYw9uRMxj9

— Sam’s Cafe (@TheSamCafe) September 26, 2021

Ankstesni tyrimai parodė, kad regiono istorijoje iš tikrųjų buvo keli drėgni laikotarpiai, paskutinis iš jų įvyko nuo 8000 iki 3000 m. pr. Kr. Tuo metu Sachara buvo pilna gyvybės, buvo gausu augmenijos ir daug vandens.

Mokslininkai taip pat mano, kad dabartinės ekstremalios oro sąlygos taip pat gali sugrąžinti vandenį į regioną. Pavyzdžiui, 2024 m. spalį dėl ekstratropinio ciklono šiaurės vakarų Sacharoje per dvi dienas iškrito metinis kritulių kiekis. Tai pirmą kartą per dešimtmečius sukėlė potvynį dykumoje, o tarp smėlio kopų buvo galima pamatyti retų ežerų.