Anomalus reiškinys. Po Ramiuoju vandenynu aptiko „nuskendusių pasaulių“

Mokslininkai praneša apie sensacingą atradimą. Žemės gelmėse – po Ramiojo vandenynu aptiktos neįprastos struktūros, primenančios giliai „nuskendusius pasaulius“. Manoma, kad šios zonos gali būti senovinių tektoninių plokščių, kadaise nugrimzdusių po Žemės paviršiumi, liekanos, skelbia „Earth“ naujienų portalas.

Šį reikšmingą atradimą atliko Šveicarijos Ciuricho aukštosios technikos mokyklos Geologijos instituto tyrėjų komanda, vadovaujama doktoranto Thomaso Schouteno, bendradarbiaudama su Kalifornijos technologijos instituto specialistais. Savo tyrimo rezultatus, publikuotus prestižiniame žurnale „Scientific Reports“, mokslininkai pristatė kaip įrodymus apie papildomas, anksčiau nežinotas Žemės vidaus sritis, kurios savo struktūra primena panirusių tektoninių plokščių fragmentus.

Tyrėjai, analizuodami seisminius įrašus, sugebėjo nustatyti šių panirusių tektoninių plokščių pozicijas Žemės mantijoje. Tokios zonos, kuriose viena tektoninė plokštė slysta po kita ir grimzta į planetos gilumas, geologijoje yra žinomos kaip subdukcijos zonos.

Tačiau šio tyrimo metu mokslininkai susidūrė su netikėtu faktu – aptiktos panirusios tektoninės plokštės buvo ne tose vietose, kur jų būtų galima tikėtis. Jos buvo aptiktos po didžiuliais vandenynais arba žemynų viduje. Viena ryškiausių tokių anomalijų buvo užfiksuota po vakarine Ramiojo vandenyno dalimi. Mokslininkai pabrėžia, kad pagal dabartinius plokščių tektonikos modelius ir chronologiją nėra aiškios priežasties, kodėl senoviniai plokščių fragmentai turėtų būti būtent ten.

„Akivaizdu, kad tokios zonos Žemės mantijoje yra daug labiau paplitusios, nei manyta anksčiau“, – komentavo tyrimo vadovas A. Schoutenas.

Įdomu tai, kad jokie geologiniai duomenys nerodo, jog netoliese būtų vykusios reikšmingos istorinės subdukcijos. Tai kelia klausimą, ar šios anomalijos iš tiesų yra buvusių plokščių dalys, ar bent jau tokios, kokias mokslininkai įsivaizdavo iki šiol, teigiama publikacijoje.

Dabar mokslininkams iškilo naujų klausimų apie šių paslaptingų struktūrų kilmę ir prigimtį. Viena iš hipotezių teigia, kad tai gali būti senos, siliciu praturtintos mantijos kišenės, susiformavusios ankstyvojoje Žemės istorijoje. Kita teorija siūlo, kad tai gali būti geležies turtingi telkiniai, kurie mantijoje dreifavo milijardus metų.

Šis atradimas ir su juo susijęs neapibrėžtumas leidžia manyti, kad Žemės mantijos sudėtis yra daug sudėtingesnė ir įvairesnė, nei manyta iki šiol. Todėl mokslininkams teks tęsti intensyvius tyrimus, siekiant atsakyti į naujai iškilusius klausimus ir geriau suprasti mūsų planetos gelmes.