Klimato bomba tiksi: mokslininkai įspėja apie grėsmingus pokyčius Antarktidoje

Jūros ledas sparčiai tirpsta, plūduriuojantys ledynai, vadinami ledo šelfais, taip pat tirpsta vis greičiau, žemyną dengiantys ledo sluoksniai artėja prie kritinės ribos, o svarbios vandenynų srovės rodo lėtėjimo požymius.

Žurnale „Nature“ paskelbti naujausi tyrimai rodo, kad šie staigūs pokyčiai jau vyksta ir ateityje greičiausiai dar labiau sustiprės.

Keletas šio straipsnio autorių buvo liudininkai šių stulbinančių pokyčių, dirbdami lauke ant ledo. Šie pokyčiai reiškia blogas naujienas tiek žinomoms, tiek mažiau žinomoms laukinėms gyvūnų rūšims. Tačiau pokyčiai bus daug platesnio masto.

Tai, kas šiuo metu vyksta Antarktidoje, turės įtakos ateities kartoms visame pasaulyje – nuo jūros lygio kilimo iki ekstremalių klimato sistemos pokyčių.

Kas yra staigus pokytis?

Mokslininkai staigų pokytį apibrėžia kaip klimato ar aplinkos pokytį, kuris vyksta daug greičiau nei tikėtasi.

Staigūs pokyčiai kelia susirūpinimą dėl to, kad jie gali sustiprėti. Pavyzdžiui, tirpstantis jūros ledas leidžia vandenynams greičiau šilti, o tai tirpdo dar daugiau jūros ledo. Kartą prasidėjus, šių pokyčių gali būti sunku ar net neįmanoma sustabdyti per žmonėms reikšmingą laiką.

Nors paprastai manoma, kad laipsniškas atšilimas lems laipsniškus pokyčius, Antarktidoje matome visai kitokią situaciją. Per pastaruosius dešimtmečius Antarkties aplinka, palyginti su Arktika, apskritai daug silpniau reagavo į žmogaus sukeltą klimato atšilimą. Tačiau maždaug prieš dešimtmetį pradėjo vykti staigūs pokyčiai.

Mažėjantis jūros ledas sukelia grandininę reakciją

Antarkties gamtos sistemos yra glaudžiai susijusios. Kai viena sistema išsibalansuoja, tai gali sukelti grandininę reakciją kitose sistemose.

Jūros ledas aplink Antarktidą nuo 2014 m. sparčiai mažėja. Jūros ledo plotas dabar mažėja dvigubai greičiau nei Arkties jūros ledas. Mokslininkai nustatė, kad šie pokyčiai yra beprecedentiniai – jie gerokai viršija praėjusių šimtmečių gamtos svyravimus.

Pasekmės yra labai didelės. Jūros ledas turi atspindžius, didelio albedo paviršių, kuris atspindi šilumą atgal į kosmosą. Kai jūros ledo yra mažiau, daugiau šilumos sugeria tamsesni vandenynai. Imperatoriniai pingvinai ir kitos rūšys, kurių gyvenamoji vieta ir veisimasis priklauso nuo jūros ledo, susiduria su realia grėsme. Mažiau jūros ledo taip pat reiškia, kad Antarkties ledo šelfai yra labiau veikiami bangų.

Svarbios vandenynų srovės lėtėja

Ledo tirpimas iš tiesų lėtina giliųjų vandenynų cirkuliaciją aplink Antarktidą. Ši giliųjų srovių sistema, žinoma kaip Antarkties apverstinė cirkuliacija, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant Žemės klimatą, nes absorbuoja anglies dioksidą ir paskirsto šilumą.

Šiauriniame pusrutulyje Atlanto meridionalinė apverstinė cirkuliacija taip pat lėtėja.

Dabar panašų pavojų stebime Pietų vandenyno srovėse. Pokyčiai Antarkties apyvartinėje cirkuliacijoje gali vykti dvigubai greičiau nei labiau žinomoje Šiaurės Atlanto cirkuliacijoje.

Sulėtėjimas galėtų sumažinti vandenyno sugeriamo deguonies ir anglies dioksido kiekį ir palikti gyvybiškai svarbias maistines medžiagas jūros dugne. Mažesnis deguonies ir maistinių medžiagų kiekis turėtų didelių pasekmių jūrų ekosistemoms ir klimato reguliavimui.

Tirpstantys milžinai

Vakarų Antarkties ledo skydas, taip pat kai kurios Rytų Antarkties regionai šiuo metu praranda ledą ir prisideda prie jūros lygio kilimo. Nuo 1990-ųjų ledo praradimas padidėjo šešis kartus.

Vien Vakarų Antarkties ledo skydas turi pakankamai ledo, kad pakeltų pasaulinį jūros lygį daugiau nei penkiais metrais, o mokslininkai įspėja, kad galime artėti prie taško, kai šis ledo skydas gali žlugti net ir be didelio tolesnio atšilimo, nors tai gali užtrukti šimtmečius ar tūkstantmečius.

Šie milžiniški ledo skydai kelia pavojų, kad bus pasiektas pasaulinis lūžio taškas. Jie kelia didžiausią neapibrėžtumą ateities jūros lygio kilimo prognozėse, nes nežinome, kaip greitai jie gali žlugti.

Visame pasaulyje mažiausiai 750 milijonų žmonių gyvena žemose vietovėse prie jūros. Jūros lygio kilimas kelia grėsmę pakrančių infrastruktūrai ir bendruomenėms visame pasaulyje.