Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Vandenynų gelmės vis geriau pažįstamos, tačiau jos vis dar nuolat pateikia naujų mįslių. Būtent ten, kur slėgis milžiniškas, o saulės šviesa nepasiekia dugno, mokslininkai aptiko visiškai ypatingą reiškinį. Kažką, kas gali pakeisti mūsų supratimą apie povandenines ekosistemas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! 1300 metrų gylyje, netoli Papua Naujosios Gvinėjos krantų, Vokietijos GEOMAR instituto tyrėjai padarė neįprastą atradimą – jie aptiko sistemą, jungiančią du visiškai skirtingus pasaulius. Hibridinė sistema „Karambusel“. Ekstremalios sąlygos greta viena kitosVieta, pavadinta „Karambusel“ (vietine kalba – „moliuskas“), yra ant povandenio kalno Conical Seamount šlaito. Ten, kur hidroterminių skysčių temperatūra siekia 51 °C, vos už kelių centimetrų veržiasi daug vėsesnės dujos – žemesnės nei 20 °C. „Iš esmės turime karštą burbuliuojantį kaminą tiesiog šalia vėsaus dujų šaltinio – tokios kombinacijos dar niekada nebuvo aprašytos“, – aiškina Philippas Brandlas iš GEOMAR Helmholtz centro. Šis neįprastas kaimynystės reiškinys yra specifinių geologinių procesų padarinys. Išmetamų dujų cheminė sudėtis taip pat intriguojanti – metanas sudaro daugiau nei 80 % jų tūrio, o tai primena gamtinių dujų telkinius. Aptinkama ir kitų angliavandenilių, susiformavusių dėl magmos karščio. Sistema atskleidžia įvairių geologinių etapų pėdsakus. Tyrimai parodė, kad čia yra aukso (iki 28 µg/g) ir sidabro (iki 2400 µg/g), kas liudija apie ankstesnę aukštos temperatūros mineralizacijos fazę. Šiuo metu kaupiasi mineralai, turintys daug arseno, antimonio, gyvsidabrio ir talio. Tačiau labiausiai stebina tai, jog tokiomis ekstremaliomis sąlygomis klesti gausi gyvybė. Dugną dengia tankūs Bathymodiolus moliuskų laukai, nuo kurių ir kilo vietovės pavadinimas. „Kai kur nebuvo matyti nė vieno akmens – viskas taip tankiai apgyvendinta“, – priduria Brandlas. Mokslininkai identifikavo 23 giliavandenės megafaunos taksonus, tarp jų – vamzdžialiaunes, krevetes bei ryškiai violetinius jūrinius agurkus. Daugelis organizmų prisitaikė gyventi šioje unikalioje ekologinėje nišoje. „Esame įsitikinę, kad kai kurios vietovėje rastos rūšys dar nėra aprašytos. Tačiau norint išsamiai ištirti šią unikalią buveinę, reikėtų specialios ekspedicijos“, – pažymi pagrindinis tyrimo autorius. Lenktynės su laiku dėl apsaugosParadoksalu, bet šiam ypatingam atradimui jau dabar gresia pavojus. Netoliese esančioje Ladolamo aukso kasykloje Lihiro saloje atliekos tiesiogiai išmetamos į jūrą. Be to, regione galioja licencijos mineralų ir angliavandenilių paieškoms. Dėl to mokslininkai ragina imtis skubių veiksmų – tiek tyrimų, tiek apsaugos. Jūrinė erdvinė planuotė ir tarptautinis bendradarbiavimas gali tapti raktu į šio povandeninio lobio išsaugojimą. Šis atradimas parodo, kaip mažai dar žinome apie vandenynų gelmes. „Karambusel“ gali tapti naujo skyriaus okeanografijoje pradžia – su sąlyga, kad spėsime ištirti šią sistemą, kol ji dar neišnyko dėl žmogaus veiklos spaudimo.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|