Kas vyksta su didžiausiu pasaulio ežeru? Skelbia pavojų (Video)

Kaspijos jūra, didžiausias ežeras pasaulyje, kažkada laikytas stabiliu vandens telkiniu, pastaruoju metu sparčiai keičiasi. Tai rodo, kad tai, kas atrodė nekinta, keičiasi stebinančiu ir nerimą keliančiu tempu. Viena vertus, atsirado vadinamoji „vaiduoklių sala“, kurią suformavo purvo ugnikalnis Kumanio krante prie Azerbaidžano krantų. Trumpam pasirodžiusi, 2025 m. pradžioje ji pradėjo nykti.

Kita vertus, maždaug už 30 km nuo Mažosios Žemčiužnos salos (Mažojo perlo) mokslininkai patvirtino atsiradusį naują sausumos plotą – šį kartą sala atsirado ne dėl išsiveržimo, o dėl mažėjančio vandens lygio šiame didžiuliame ežere. Vandens telkinio nykimas paspartėjo, ir mokslininkai perspėja, kad situacija gali tapti dar rimtesnė.

Kaip aiškina dr. Simonas Goodmanas iš Lidso universiteto, ežeras kadaise buvo „rojus flamingams, eršketams ir tūkstančiams ruonių, tačiau šiandien sparčiai slūgstantys vandenys šiaurinę Kaspijos jūros pakrantę paverčia nederlingais sauso smėlio plotais.“ Ekspertas, kuris jau daugiau nei 20 metų lankosi Kaspijos jūroje bendradarbiauti su vietos tyrėjais, pastebi, kad pastaraisiais metais vandens lygis Kaspijos jūroje nukrito iki kelių dešimčių centimetrų per metus.

The Shrinking Caspian Sea

#CaspianSea #Shrink #Sea #ReelsIndia #ViralReels #DrishtiIAS #DrishtiIASEnglish pic.twitter.com/VRuUzk61hx

— Drishti IAS English (@drishtiiaseng) September 16, 2025

2025 m. liepą Rusijos mokslininkai netgi paskelbė, kad ežero lygis nukrito žemiau istorinio minimumo ir jo nykimo procesas dar nesustojo. Dėl to atsirado ne tik naujos salos, bet ir sparčiai sutriko vietos ekosistema. Pavyzdžiui, šiaurinė Kaspijos jūros dalis yra labai sekli, didžioji jos dalis tesiekia apie penkis metrus, o tai reiškia, kad net ir nedidelis vandens gylio sumažėjimas lemia didžiulius paviršiaus ploto nuostolius didžiausiame pasaulio ežere.

Koks šio poveikio požymis? Mokslininkai teigia, kad tai klimato kaita. Kaspijos jūros vandens lygis visada svyravo, tačiau pastarųjų pokyčių mastas yra precedento neturintis, pažymi dr. Goodmanas.

Net jei visuotinis atšilimas išliks 2 °C, prognozuojama, kad jūros lygis sumažės 10 metrų, palyginti su 2010 m. pakrante. Dr. Goodmanas teigė, kad neseniai jo ir jo komandos atlikti tyrimai parodė, jog „net optimistinis dešimties metrų kritimas atidengtų 112 000 kvadratinių kilometrų jūros dugno – plotą, didesnį nei Islandija“. Jei taip atsitiktų, keturi iš dešimties Kaspijos jūrai būdingų ekosistemų tipų visiškai išnyktų.

„Nuo amžių sandūros vandens lygis krinta maždaug 6 cm per metus, o nuo 2020 m. – iki 30 cm per metus. Gali atrodyti neįsivaizduojama, kad tokiam dideliam vandens telkiniui kaip Kaspijos jūra gali kilti pavojus, tačiau šiltesnio klimato sąlygomis į jūrą iš upių ir kritulių tekančio vandens greitis mažėja, ir dabar tai lenkia padidėjęs garavimas iš jūros paviršiaus“, – aiškina Goodmanas.

Mokslininkas pabrėžia, kad tai kelia nerimą. Milijonai žmonių gali būti perkelti arba susidurti su blogėjančiomis sąlygomis. Uostams ir infrastruktūrai gresia pavojus, o žmonių interesų apsaugos išlaidos jau pasiekė milijardus dolerių. Regiono šalys imasi prisitaikymo priemonių, tačiau pokyčių tempas gali viršyti politinį bendradarbiavimą.

Ekspertai pabrėžia, kad norint išsaugoti didžiausią pasaulyje ežerą, reikalingos integruotos, ilgalaikės ekosistemų ir infrastruktūros apsaugos strategijos, taip pat investicijos į stebėseną ir planavimą.