Palydovas po Antarktidos ledu aptiko kažką keisto. Jie juda! (Foto)

Ar yra daugiau? Tai įrodo beveik pusę amžiaus atlikti tyrimai. Giliai po ledu slypi polediniai ežerai, o Europos kosmoso agentūros palydovas „CryoSat-2“ neseniai atrado 85 naujus. Kiek iš viso yra poledinių ežerų Antarktidoje ir kiek dar jų reikia atrasti?

Tyrimų palydovas „CryoSat-2“ buvo paleistas 2010 m. kaip Europos kosmoso agentūros (ESA) prižiūrimos „Earth Explorer“ misijos dalis. Iš pradžių planuota trejų metų misija, ji veikia jau daugiau nei 15 metų. Per šį laiką instrumentas, skriejantis aplink Žemę 718–732 km aukštyje, be kita ko, tyrė ledo storio pokyčius Arkties vandenyne, Grenlandijoje ir Antarktidoje – dviejuose Žemės poliariniuose regionuose.

Šį tyrimą atlikęs dešimtmetį (2010–2020 m.), palydovas pateikė vertingų duomenų, kuriuos mokslininkai išanalizavo. Jie atrado Antarktidos ledo dangos aukščio pokyčius. Kodėl jis kyla ir leidžiasi tam tikrose vietose?

Kaip aiškina Europos kosmoso agentūra, tai yra „ežerų užsipildymo ir ištuštėjimo ledo dangos apačioje“ rezultatas. Tada mokslininkai galėjo aptikti ir sudaryti poledinių ežerų žemėlapį bei stebėti jų užsipildymo ir ištuštėjimo ciklus laikui bėgant.

Kaip tokiame šaltame klimate, apsuptame ledynų, gali susidaryti ežerai? ESA aiškina, kad jie susidaro iš tirpsmo vandens po ledynu – dėl geoterminės šilumos ir trinties šilumos, kai ledas slysta per pagrindinę uolieną. „CryoSat-2“ aptiko iš viso 85 tokias naujas zonas. O kiek jų yra iš viso?

Mokslininkai straipsnyje, paskelbtame prestižiniame žurnale „Nature Communications“, aprašė naujų poledinių ežerų atradimą. Tyrėjai aiškina, kad iki šiol po Antarktidos paviršiumi atrastas 231 aktyvus ežeras. Anksčiau buvo žinoma 146 tokių ežerų, o nuo 2010 iki 2020 metų palydovas, remdamasis kintančiu paviršiaus aukščiu, identifikavo 85 naujus. Iki šiol visame pasaulyje pastebėti 36 tokie ežerų užsipildymo ir ištuštėjimo ciklai. Tyrėjai pabrėžia, kad dar ne visi juos lemiantys mechanizmai yra žinomi.

„Mūsų stebėjimai 58 % padidina žinomų aktyvių poledinių ežerų skaičių Antarktidoje, iš kurių šeši yra 8 km spinduliu nuo įžeminimo zonos. Stebime penkis poledinių ežerų tinklus, kuriuose lygiagrečiai užpildomos kylančios ir krintančios srovės, ir 25 ežerų sankaupas, o tai praplečia mūsų žinias apie tarpusavyje susijusius poledinius hidrologinius kelius“, – aiškina tyrimo autoriai.

Mokslininkai žino apie 766 poledinius ežerus Antarktidoje, tačiau dauguma jų yra neaktyvūs. Gali būti, kad yra daug daugiau tokių neaktyvių ežerų, kuriuose virš Žemės paviršiaus nėra matomo aktyvumo.