Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Žemės magnetinis laukas staiga pakeitė polius maždaug prieš 41 000 metų. Dabar galime girdėti šį įvykį, remdamiesi Europos kosmoso agentūros „Swarm“ palydovų surinktų duomenų interpretacija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Mokslininkai sujungė palydovų duomenis su Žemėje gautais duomenimis apie magnetinio lauko linijų judėjimą ir, naudodami natūralius garsus, tokius kaip girgždančios medienos garsas ir susiduriančių uolienų žvangėjimas, sukūrė Lašampo įvykio (Laschamps event) garso įrašą. Garso įrašas yra šiurpus, nežemiškas garso takelis, kokio dar niekada negirdėjote. Žemės globalų magnetinį lauką sukuria skystų metalų judėjimas mūsų planetos branduolyje. Jis tęsiasi tūkstančius kilometrų į kosmosą ir apsaugo mus nuo saulės dalelių, kurios gali sunaikinti atmosferą. Keičiantis Žemės branduolio geležiai ir nikeliui, keičiasi ir planetos magnetinis laukas. Tai reiškia, kad magnetinio lauko šiaurinis ir pietinis poliai taip pat nuolat kinta. Retkarčiais Žemės magnetinio lauko poliai apsikeičia vietomis. Paskutinį kartą toks katastrofiškas įvykis įvyko maždaug prieš 41 000 metų. Jo pėdsakų buvo aptikta Lašampo lavos srautuose Prancūzijoje. Tuo metu magnetinis laukas teturėjo 5 % dabartinio stiprumo. Tuo pačiu metu saulės dalelių ir kosminių spindulių srautas prasiskverbė giliai į mūsų planetos atmosferą. Jei panašus magnetinio lauko pokytis įvyktų dabar, mūsų kompasai rodytų ne į Šiaurės, o į Pietų ašigalį. Manoma, kad neįprasta Žemės magnetinio lauko orientacija egzistavo kelis šimtus metų, o magnetinio lauko stiprumas svyravo nuo 5 % iki 25 % dabartinio stiprumo. Pasak tyrėjų, lede ir jūros nuosėdose yra išlikę izotopinių pėdsakų, rodančių padidėjusį mūsų planetos bombardavimą saulės dalelėmis. Šie berilio-10 izotopai susidaro, kai kosminiai spinduliai ir saulės dalelės sąveikauja su Žemės atmosfera, dėl ko ardomas ozono sluoksnis. Mokslininkai mano, kad prieš 41 000 metų įvykęs staigus Žemės magnetinio lauko poliškumo pasikeitimas galėjo sukelti klimato kaitą, dėl kurios išnyko megafauna Australijoje, o galbūt ir neandertaliečiai. Mokslininkai teigia, kad tokių Žemės magnetinio lauko pokyčių supratimas yra svarbus norint prognozuoti jų atsiradimą ateityje ir įvertinti poveikį aplinkai.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|