Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Norvegijos miestas Rjukanas yra unikali vieta, kurios gyventojai nusprendė apgauti gamtą. Kaip žmonės išgyvena ten, kur saulės šviesa jų nepasiekia 7 mėnesius per metus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Rjukanas – miestas be saulėsRjukanas – unikali vieta Norvegijoje. Virš miesto stūkso galingas Gaustatoppeno kalnas, iškilęs 1883 metrus virš jūros lygio. Žiemos saulei nusileidus žemai už horizonto, šis didingas milžinas visiškai užstoja šviesą. Nuo rugsėjo iki kovo Rjukano gyventojai gyvena šešėlyje. Rjukano istorija gana trumpa, prasidedanti XX amžiuje. Tuomet buvo atrastas Norvegijos krioklių potencialas ir pastatytos pirmosios hidroelektrinės. Viena iš jų buvo pastatyta dabartiniame Rjukane, kurią įkūrė Samas Eyde kaip gyvenvietę savo darbininkams. Kartu buvo statomos didelės pramonės gamyklos, gaminančios dirbtines trąšas. Rjukanas iš mažo kaimelio virto pramonės miestu. Šiuo metu veikianti „Norsk Hydro“ dirbtinių trąšų gamykla yra viena didžiausių Norvegijos korporacijų. Tačiau netrukus išryškėjo didelė problema. Saulės šviesos trūkumas turėjo slegiantį poveikį gyventojams.
Nesėkmingi bandymai išspręsti problemąGyventojai bandė įvairiais būdais kovoti su šia situacija. 1928 m. „Norsk Hydro“ finansavo „Krossobanen“ lyninį keltuvą, kuris veikia iki šiol. Dėl to vietos bendruomenė, o ypač „Norsk Hydro“ darbuotojai, žiemos dienomis galėjo mėgautis bent trupučiu saulės. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio projektas Šiaurės Europoje. Lyninio keltuvo viršutinė stotis yra 890 metrų virš jūros lygio aukštyje, o vagonai trasą kerta 60 % nuolydžiu.
Tas pats pramonininkas Samas Eyde, įkūręs „Norsk Hydro“ ir lyninį keltuvą, taip pat svarstė galimybę įrengti milžiniškus veidrodžius, kurie atspindėtų saulės šviesą ir apšviestų Rjukaną. Tačiau technologijų, kurios tai paverstų realybe, tuo metu nebuvo. Solspeilet arba saulės šviesos vagystėVeidrodžių idėja atgimė XXI amžiuje, kai technologijos smarkiai pažengė į priekį. Vietos menininkas Martinas Andersenas iš naujo išrado Solspeilet koncepciją. Pasirengimas užtruko metus, tačiau instaliacija oficialiai atidaryta 2013 m. Šiauriniame šlaite buvo įrengti trys didžiuliai, statmeni veidrodžiai, kurių matmenys – 5 x 8 metrai. Iš pradžių didelė dalis Rjukano gyventojų skeptiškai vertino šią idėją. Buvo abejonių dėl jos funkcionalumo, efektyvumo ir susijusių išlaidų. Tačiau dabar gyventojai džiaugiasi, nes viskas veikia, o Solspeilet projektas tapo kūrybiškumo simboliu. Netradicinio sprendimo ne visada pakankaVeidrodžių instaliacija Rjukane negali apšviesti viso miesto. Spinduliai daugiausia pasiekia centrinę aikštę, tačiau tai ženkliai pagerina gyventojų gyvenimo kokybę. Rjukane sustiprinamas dirbtinio apšvietimo, terapinių lempų ir socialinės integracijos vaidmuo. Visa tai skirta neutralizuoti tamsos poveikį. Natūralios šviesos trūkumas žiemą kelia tiek socialinių, tiek fiziologinių iššūkių. Ilgalaikis gyvenimas pavėsyje sukelia sezoninius nuotaikų svyravimus, mieguistumą, nuovargį ir susilpnėjusį imunitetą. Tai taip pat neigiamai veikia cirkadinius ritmus, hormonų pusiausvyrą ir bendrą savijautą. Laikui bėgant, visa tai gali sukelti depresiją.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|