Vandenynų cirkuliacija ir srovės
.


Tyrėjai išanalizavo didžiausią kada nors sukauptą vandenynų duomenų rinkinį ir įrodė, kad bangos milžinės nėra egzotiškų procesų padarinys.


Aplink šias angas mokslininkai aptiko nanostruktūrų, kurios gali funkcionuoti kaip selektyvūs jonų kanalai.


Naujame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė tyrimams, kas nutiks planetai žlugus vienai iš pagrindinių Žemės „arterijų“.


Atliktas tyrimas rodo, kad dėl visuotinio atšilimo gali sutrikti Golfo srovė – o dėl to temperatūra Europoje nukristų iki 15 Celsijaus laipsnių.


Tyrėjai perspėja, kad pagrindinė Atlanto vandenyno cirkuliacinė srovė artėja prie lūžio taško ir gali greitai subyrėti.


Mokslininkai rado patvirtinimą, kad „pagrindinės Žemės arterijos“ judėjimo greitis lėtėja, ir tai gąsdina.


Pasak naujo tyrimo autorių, Golfo srovė gali išnykti anksčiau, nei prognozuota, t. y. 2025–2095 m. laikotarpiu, tiesa, ne visi mokslininkai laikosi tokios nuomonės.


Mokslininkai jau puikiai žino, kad vandenynai sparčiai šyla, o jūros lygis kyla. Tačiau tai dar ne viskas. Dabar, pasitelkę palydovų stebėjimo informaciją, mokslininkai turi tris dešimtmečius apimančius duomenis apie tai, kaip, laikui bėgant, taip pat kinta ir jūrų paviršiaus srovių greitis.