„Ruošiasi išlieti viską, ką sukaupė per tūkstantmečius.“ Kaip reaguos planeta?

Ne paslaptis, kad vandenynai švelnina planetai kylančios klimato krizės padarinius: jie sugeria apie 25 % antropogeninės kilmės anglies dioksido (CO₂) emisijų ir daugiau nei 90 % šių emisijų sukeltos perteklinės šilumos. Daugelis mokslininkų anksčiau svarstė, kaip vandenynai gali toliau švelninti didėjančias emisijas ir visuotinį atšilimą. Naujame tyrime mokslininkai pasirinko kitokį kelią.

Naujame tyrime Ivy Frenger ir kolegos nagrinėjo priešingą klausimą: kaip reaguotų Žemės vandenynai, jei dėl neigiamo grynojo išmetamųjų teršalų kiekio pradėtų mažėti išmetamųjų teršalų kiekis ir su juo susijęs atmosferos šilumos lygis.

Komanda nagrinėjo scenarijų, rodantį, kas galėtų nutikti Pietų vandenyne, jei po daugiau nei šimtmečio trukusio antropogeninio atšilimo vidutinė pasaulinė temperatūra sumažėtų pašalinant CO₂ iš atmosferos.

Pietų vandenynas yra dinamiška sistema, pasižyminti didelio masto apvelingu (dideliuose vandens telkiniuose pasitaikantis reiškinys – šaltų gelminių vandens masių iškėlimas į paviršių priekrantėse) ir didele anglies bei šilumos perteklių sugeriančia gebėjimu. Tyrime mokslininkai modeliavo vandenyno ir atmosferos sąveiką, kad geriau suprastų Pietų vandenyno elgesį esant neigiamam anglies dioksido išmetimui.

Komanda panaudojo Viktorijos universiteto UVic klimato modelio 2.9 versiją, kad imituotų kelių amžių trukmės laikotarpius ir anglies ciklo grįžtamąjį ryšį. Modelis naudoja atmosferos energijos ir drėgmės balanso modelio, vandenyno cirkuliacijos ir jūros ledo modelio, taip pat sausumos biosferos modelio ir vandenyno biochemijos modelio derinį.

Modelis leido mokslininkams imituoti idealizuotą klimato kaitos scenarijų, dažniausiai naudojamą klimato modeliavime. Rezultatai rodo, kad išmetamųjų teršalų kiekis didėjo tol, kol atmosferos anglies dioksido lygis per 70 metų padvigubėjo, po to smarkiai sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekis ir pasireiškė ilgalaikis neigiamas poveikis.

Duomenys taip pat parodė, kad po šimtmečius trukusių neigiamų išmetamųjų teršalų ir laipsniško pasaulinio atvėsimo Pietų vandenynas staiga išlaisvino sukauptą šilumą – tai buvo „vandenyno atsirūgimas“ (burp). Po šio įvykio sekė atšilimo laikotarpis, trukęs nuo dešimtmečių iki šimtmečių.

Tyrimo autorius taip pat nustatė, kad dėl unikalios jūros vandens cheminės sudėties šio išleidimo metu kartu su šiluma išsiskyrė santykinai mažai CO₂.