Europos šalis ruošiasi blogiausiam. „Šiuolaikinis ledynmetis“. Perspėja ir likusį regioną

Atlanto meridianinė cirkuliacija (AMOC, Atlantic Meridional Overturning Circulation) neša šiltą vandenį iš tropikų šiaurės link Arkties, o šilto vandens srautas padeda palaikyti švelnias žiemas Europoje.

Tačiau mokslininkai perspėja, kad kylanti temperatūra spartina Arkties ledo tirpimą ir dėl to vanduo iš tirpstančio Grenlandijos ledo dangos patenka į vandenyną. Šis šaltas gėlas vanduo savo ruožtu gali sutrikdyti srovę.

Potenciali AMOC griūtis galėtų sukelti šiuolaikinį ledynmetį, kurio metu žiemos temperatūra Šiaurės Europoje nukristų iki itin žemų verčių, o sniego ir ledo iškristų gerokai daugiau.

Mokslininkai primena, kad panašus reiškinys įvyko praeityje ir buvo prieš paskutinį ledynmetį.

„Tai kelia tiesioginę grėsmę mūsų atsparumui ir nacionaliniam saugumui“, – teigė Islandijos klimato ministras Johannas Palla Johannssonas.

„Tai pirmas kartas, kai konkretus su klimatu susijęs reiškinys oficialiai pateiktas Nacionalinei saugumo tarybai kaip potenciali egzistencinė grėsmė“, – pabrėžė jis.

Pasak Johannssono, Islandijos ministerijos dabar rengs strategijas, skirtas galimoms stichinėms nelaimėms. Analizės, kaip reaguoti į galimas grėsmes, apima įvairias sritis – nuo ​​energetikos ir aprūpinimo maistu saugumo  iki infrastruktūros ir tarptautinio transporto.

Tačiau AMOC žlugimas gali turėti pasekmių toli už Šiaurės Europos ribų. Mokslininkai teigia, kad tai gali destabilizuoti ilgalaikius kritulių modelius Afrikoje, Indijoje ir Pietų Amerikoje.

Tai taip pat galėtų prisidėti prie spartesnio atšilimo Antarktidoje,  kur ledo dangoms jau gresia klimato kaita.

 Mokslininkai perspėja, kad pasaulis nepakankamai įvertina neišvengiamo AMOC žlugimo grėsmę per ateinančius kelis dešimtmečius. Airijos meteorologijos tarnyba teigė, kad praėjusiais metais informavo ministrą pirmininką apie šią grėsmę.

Norvegijos aplinkos ministerija  pareiškė, kad prieš nuspręsdama, ar AMOC priskirti prie saugumo rizikos, „siekia pagilinti savo supratimą apie šią problemą atlikdama naujus tyrimus“.

JK  teigė, kad moksliniai tyrimai rodo, jog staigus vidutinio gyvavimo ciklo sumažėjimas šį šimtmetį mažai tikėtinas. Tačiau ji pridūrė, kad klimato kaitos tyrimams skiria daugiau nei 81 mln. svarų sterlingų.