Kas nutiktų, jei išnyktų visos dykumos Žemėje?

Didžiulė Sacharos dykuma kadaise buvo vešli žalia lyguma! Ši era, trukusi maždaug nuo 11 000 iki 5 000 metų, kartais vadinama Žaliąja Sachara arba mažiau poetiškai, Šiaurės Afrikos drėgnuoju laikotarpiu. Per pastaruosius 8 milijonus metų ji šimtus kartų patyrė vadinamąjį „sužaliavimą“, todėl negalima atmesti galimybės, kad tokie procesai gali paveikti ir kitas dykumas.

Tai kelia klausimą: kas nutiktų Žemei, jei visos jos dykumos vėl patirtų tokį žalėjimo ciklą?

Oro cirkuliacija planetoje smarkiai pasikeistų

Dykumos dabar dengia apie 20 % Žemės paviršiaus. Daugelis jų yra tarp 30 ir 50 laipsnių platumos. Ties pusiauju Saulės šviesa labiausiai pasiekia planetą ir šildo orą, kuris tada kyla aukštyn. Tada jis pradeda vėsti ir praranda gebėjimą sulaikyti daug vandens, todėl susidaro krituliai.

Oras, kuris atvėso ir  tapo sausesnis, toliau juda dykumų regionų link. Pasiekęs šias vietas, jis vėl sušyla.

Kai tokiose vietose kaip Sachara buvo daug daugiau augmenijos, sezoniniai musoniniai lietūs buvo ne tik labiau paplitę, bet ir intensyvesni, todėl šiuos reiškinius galėjo patirti nemažai regionų.

Taip pat nustatyta, kad Sacharos dykumos dulkės slopina kai kurias Atlanto audras. Be jų audros greičiausiai būtų intensyvesnės arba dažnesnės.

Bus prarastos ištisos ekosistemos

Dykumos gali būti atšiauri aplinka, tačiau jose taip pat yra unikalių ekosistemų, kurių neįmanoma atkurti kitur. Jei dykumos taps žalios, šios ekosistemos susidurs su iššūkiais.

Senovėje Sacharos dykumoje klestėję gyvūnai radikaliai skyrėsi nuo šiuolaikinių dykumos gyventojų. Archeologiniai tyrimai Nigeryje, Vakarų Afrikos šalyje, rodo, kad Sacharos Gobero dykumoje kadaise gyveno krokodilai, begemotai, žirafos ir drambliai, taip pat ir žmonės. Nors kai kuriose Sacharos dalyse žmonės vis dar gyvena, laisvai klajojančių begemotų tikrai nepamatysite.

Didelės dykumos taip pat gali tapti kliūtimis kitoms, mažiau prisitaikiusioms rūšims.

Gyvūnų populiacijos kaita

Atsiradus „žaliosioms dykumoms“, kai kuriems gyvūnams teks gerokai prisitaikyti, kad išgyventų. Pavyzdžiui, fenekas, gyvenantis Šiaurės Afrikos dykumose ir kai kuriose Sinajaus bei Arabijos pusiasalių dalyse, turi didžiules ausis, kurios padeda jam atsikratyti perteklinės kūno šilumos. Tuo pačiu metu jo pūkuotos letenos yra gerai pritaikytos judėti karštu, slenkančiu smėliu. Nors dykumų sužalėjimas nebūtinai lems šios rūšies išnykimą.

Varanams, gyvenantiems netoli dykumų, greičiausiai nebus sunku migruoti į žalią, savaną primenančią Sacharą.

Dykumos yra susijusios su rimta klimato kaita

Tyrimai rodo, kad bent kai kurios didelės dykumos gali veikti kaip anglies saugyklos, sulaikančios anglies dioksidą, kuris kitu atveju būtų šiltnamio efektą sukeliančios dujos, prisidedančios prie visuotinio atšilimo. Tačiau atrodo, kad savanos, tokios kaip senovės „žalioji Sachara“, taip pat gali kaupti didelius anglies kiekius.

Arktis, ir Antarktis laikomos dykumomis, nes jose iškrenta labai mažai kritulių. Tačiau jose yra didžiulės ledo masės ir srovės, kurios turi sudėtingą poveikį oro cirkuliacijai ir pasauliniams orų modeliams.

Mokslininkai pabrėžia, kad atmosferos CO₂ kiekio padidėjimas dėl amžinojo įšalo tirpimo Arkties tundroje, esant labai mažam kritulių kiekiui, gali lemti dar intensyvesnį pasaulinės temperatūros kilimą.