25 kartus didesnė už Lietuvą! Ir jos vis tiek nerasite žemėlapyje. Kaip tai įmanoma?

1997 m. kapitonas Charlesas Moore’as plaukė iš Havajų į Kaliforniją. Kelionės metu jis pastebėjo vandenyje plūduriuojantį plastiką. Po dvejų metų tyrimų mokslininkai nustatė, kad šioje vietoje plūduriuoja net šešis kartus daugiau plastiko nei planktono.

Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių zona yra viena didžiausių šiukšlių zonų pasaulyje. Apskaičiuota, kad jos plotas siekia apie 1,6 mln. km² ir nuolat auga.

Nuo pat atradimo ji buvo pristatoma kaip plūduriuojanti plastiko masė, dažnai vadinama „šiukšlių sala“. Tačiau priešingai nei manoma, joje nėra paviršiaus, ant kurio būtų galima stovėti.

Problemos vizualizuojant

Moore’as pasakoja, kad ši zona „nebuvo nei kalnas, nei šiukšlių laukas“. Šioje vietoje vandenynas pradėjo priminti drumstą „sriubą“ iš plastikinių atliekų, kas apsunkina fotografavimo galimybes.

„Nėra tokio dalyko kaip Didžiosios Ramiojo vandenyno šiukšlių zonos nuotrauka. Palydovai, dronai ar „Google Earth“ taip pat turi sunkumų užfiksuojant šios itin judrios šiukšlių masės vaizdą“, – priduria Moore’as.

Žmonės dažnai įsivaizduoja ją kaip „sausumos masę“, kaip teigia BBC. 2018 m. tyrimai įvertino, kad mažiausiai 79 000 tonų vandenyno plastiko plūduriuoja 1,6 mln. km² plote. Tačiau šis skaičius nuolat didėja. Pats plotas yra beveik 25 kartus didesnis už Lietuvą.

Plastikas ir mikroplastikas

Tyrimai rodo, kad daugiau nei 75 % visos šiukšlių masės sudaro plastiko atliekos, didesnės nei 5 cm. Mikroplastikas sudaro net 94 % iš maždaug 1,8 trilijono plūduriuojančių šiukšlių fragmentų.

Tyrėjai įspėja, kad jei nebus imtasi jokių veiksmų, šiukšlių zonoje kaupsis vis daugiau atliekų. Ši problema taip pat palies kitas vandenynuose esančias šiukšlių zonas.

„Šiukšlių zonos nuolat didėja“, – teigia Walteris Leal iš Manchesterio Metropolitano universiteto.

Pavojai aplinkai

Vandenyno plastikas gali kelti įvairių pavojų aplinkai. Vienas jų – gyvūnų, tokių kaip vėžliai, įsipainiojimas į plastiko atliekas. Paukščiai ir žuvys gali painioti plastiką su maistu ir jį suvartoti.

Kaip paaiškėjo, Didžiojoje Ramiojo vandenyno šiukšlių zonoje gyvenančios rūšys evoliucionuoja neįtikėtinu greičiu. Jos gali sąveikauti su pagrindinėmis vandenynų rūšimis, o kartais net konkuruoti dėl erdvės ir maisto.

Ateities tyrimų metu mokslininkai sieks geriau suprasti Didžiosios Ramiojo vandenyno šiukšlių zonos evoliucijos procesą bei joje gyvenančius organizmus.