Niekas jo nematė. Jis buvo žemėlapiuose daugiau nei 100 metų

2012 m. Australijos Sidnėjaus universiteto komanda išplaukė į atvirą jūrą ten, kur žemėlapiai ir „Google“ nurodė esant Sandžio salą (Sandy Island). Paaiškėjo, kad sala – tik mitas. Sandžio sala neva turėjo būti Koralų jūroje, tarp Australijos ir Naujosios Kaledonijos. Pirmą kartą į žemėlapį apie 1774 m. ją įtraukė Džeimsas Kukas. Apie 1876 m. ją dokumentavo banginių medžioklės laivas „Velocity“. Laivo įgula susidūrė su „navigacine kliūtimi“ ir įtraukė šią informaciją į žemėlapį.

Vėlesni kartografai klaidingai interpretavo šį įrašą ir nusprendė, kad laivas aptiko salą – Sandžio salą. Vėlesnės ekspedicijos tariamos salos nerasdavo, tačiau Sandžio sala vis tiek atsidūrė tokiuose žemėlapiuose kaip „Times Atlas of the World“ bei „Google Earth“.

Šmėkla žemėlapiuose

2012 m. Sidnėjaus universiteto mokslininkai nusprendė nukeliauti į vietą, kurioje turėjo būti Sandžio sala. Tačiau nuvykę jie nieko nerado. Tyrėja Maria Seton pasakojo, kad komanda tikėjosi išvysti sausumą, tačiau pamatė tik vandenį, kurio gylis siekė apie 1400 m.

„Sala yra „Google Earth“ ir kituose žemėlapiuose. Tačiau mes jokios salos neaptikome – tik nepaprastai gilią jūrą“, – sakė dr. M. Seton.

Kaip klaida pateko į atlasus ir žemėlapių tarnybas

Australijos hidrografijos tarnyba, sudarinėjanti šalies jūrlapius, teigė, kad salos atsiradimas kai kuriuose moksliniuose žemėlapiuose ir „Google Earth“, tikėtina, buvo „metų metus kartojama žmogaus klaida“. Tuometinis atstovas spaudai Australijos žiniasklaidai sakė, kad anksčiau kai kurie žemėlapių kūrėjai tyčia įtraukdavo „gatves šmėklas“, siekdami apsisaugoti nuo autorių teisių pažeidimų. Tačiau jis pridūrė, jog mažai tikėtina, kad jūrų kartografai būtų taikę panašią praktiką ir į žemėlapį įrašę „salą šmėklą“.

Atplaukė iš Fidžio

2013 m. Sidnėjaus universiteto mokslininkams pavyko nustatyti, kad „sala“, su kuria susidūrė „Velocity“ ekspedicija, greičiausiai buvo iš Fidžio link Australijos dreifuojanti pemza. Pemza susidaro, kai iš ugnikalnio išsiveržusi lava sparčiai vėsta. Ji gali dreifuoti vandens paviršiumi. Dėl šios priežasties tyrėjai yra įsitikinę, kad jūrų srovės ir vėjas tuo metu atnešė didžiulius pemzos klodus, kurie ir suformavo „salą“.