Beprotiškas planas. Išsprogdinti Sacharą branduolinėmis bombomis

Idėja sukurti vidaus jūrą Sacharos dykumos širdyje gali atrodyti kaip fantazija, tačiau per visą istoriją apie ją rimtai diskutavo inžinieriai, kariuomenė ir net vyriausybės. Radikaliausi projektai buvo susiję su branduolinių bombų panaudojimu, siekiant pakeisti vienos didžiausių planetos dykumų kraštovaizdį.

Sacharos dykuma Šiaurės Afrikoje užima apie 9,2 milijono kvadratinių kilometrų, o dalis jos teritorijos yra žemiau jūros lygio. Būtent tai ir paskatino dirbtinio dykumos užtvindymo idėją.

Pirmieji projektai: kanalai vietoj smėlio

Vienas pirmųjų šios idėjos šalininkų buvo škotų inžinierius Donaldas Mackenzie. Jis pasiūlė užtvindyti El Djouf baseiną, pastatant kanalą maždaug 644 kilometrų atstumu nuo Maroko pakrantės. Taip susidarytų apie 96 000 kvadratinių kilometrų ploto vidaus jūra.

Aštuntajame dešimtmetyje panašią idėją iškėlė Prancūzijos armijos kapitonas François-Elie Roudaire. Įkvėptas Sueco kanalo statybos, jis pasiūlė sujungti Viduržemio jūrą su Chott el Fejej druskos lygumomis pietų Tunise. Projektą parėmė Sueco kanalo architektas Ferdinandas de Lessepsas, o jo vertė turėjo siekti apie 25 milijonus frankų.

Tikslas buvo ne tik palengvinti prekybą, bet ir pakeisti regiono klimatą – padidinti Šiaurės Afrikos drėgmę ir derlingumą. Tačiau paaiškėjo, kad kai kurios teritorijos nebuvo žemiau jūros lygio, o išlaidos sparčiai didėjo. Dėl to ši idėja niekada nebuvo įgyvendinta.

Nuo inžinerijos iki literatūros

Nors projektai liko popieriuje, jie įkvėpė prancūzų rašytoją Jules Verne (Žiulis Vernas). Savo romane „Jūros invazija“ (Invasion of the Sea) (1905 m.) jis aprašė vidaus jūros susidarymą Sacharos dykumoje dėl stichinės nelaimės.

Branduolinis variantas: JAV projektas

Radikaliausias planas pasirodė XX amžiuje. Įgyvendindama Amerikos programą „Project Plowshare“, JAV atominės energijos komisija svarstė galimybę panaudoti „taikius“ branduolinius sprogimus kanalams kurti. Kalbama buvo apie Qattara baseino Egipte, esančio maždaug 60 metrų žemiau jūros lygio, užtvindymą.

Buvo numatyta, kad serija branduolinių sprogimų sukurs praėjimą jūros vandeniui. Tačiau tarptautinės sutartys uždraudė naudoti branduolinius ginklus net „civiliniams“ tikslams, todėl projektas galiausiai buvo sustabdytas 1977 m.

XXI amžiuje ir toliau kyla idėjų radikaliems kraštovaizdžio transformavimams. 2018 m. viena Silicio slėnio bendrovė pasiūlė kovoti su visuotiniu atšilimu sukuriant milijonus mikrorezervuarų Kalifornijos dykumose. Projektas buvo įvertintas 50 trilijonų dolerių – ir jis liko koncepcija.