Kyla nauja, milžiniška kalnų grandinė. Ji pranoks Himalajus (VIDEO)

Todėl žemynams reikia milijonų metų, kad pasislinktų tiek, jog subyrėtų arba susidurtų ir sukurtų naujus. Ir būtent šis susidūrimas sukurtų naują, milžinišką kalnų grandinę.

Žemės judėjimo tyrėjų teigimu, tai neišvengiama. Afrika netrukus subyrės. Netrukus, tai yra, po kelių milijonų metų, tačiau šiame žemyne ​​vykstančius judesius jau galima stebėti. Galbūt ne plika akimi, nes kalbame apie kelių milimetrų ar centimetrų per metus poslinkius, bet jie vis tiek matomi.

Pirmasis, gerai matomas plyšys Etiopijoje susiformavo 2005 m., atverdamas kelią vandeniui tekėti į plyšį. Tai jūros vandens užliejimo pradžia, dėl kurio susidaro naujas vandenynas. Jis padalins Afriką į dvi dalis – rytinė jos dalis, apimanti Etiopiją, Keniją, Somalį, Tanzaniją, Malavį ir Mozambiką, kartu su Madagaskaru pasislinks į rytus, sukurdama naują žemyną.

Likusi Afrika liks nepaliesta. Šis reiškinys įvyks labai greitai, vos per 5–10 milijonų metų. Panašūs judėjimai vyksta Atlanto vandenyne, kur vandenynas platėja apie 2,5 cm per metus.

Šis plyšys nebėra vien akademinis teorinis svarstymas, o realūs įvykiai, pavyzdžiui, Kenijoje, apie kuriuos praneša pasaulio žiniasklaida. Žemė įtrūko, ją pradėjo skaldyti didelis plyšys. Būtent toks yra aptariamų judėjimų poveikis. Afrika griūva, ir tai reiškinys, vertas kino.

Rytų Afrikoje stebimas įdomus reiškinys. Būtent čia formuojasi kalnai, kurie galiausiai taps naujuoju pasaulio stogu. Taip yra todėl, kad Somalio plokštė pamažu atsiskiria nuo Nubijos plokštės palei Didįjį Lūžių slėnį (Great Rift Valley).

Šis plyšys sukelia žemės drebėjimus ir padidina vulkaninį aktyvumą. Tai pirmasis būsimų Somalio kalnų formavimosi etapas. Atsiskyręs nuo Afrikos, Somalis kartu su Madagaskaru nuslinks Indijos link ir galiausiai susidurs su Indijos plokšte.

Dėl to uolienos susilankstys ir iškils. Būsimi Somalio kalnai susidarys iš sluoksniuotų uolienų, nugramdytų nuo plokščių. Didžiulis kalnų grandinė drieksis palei dabartinę vakarinę Indijos pakrantę. Jie pranoks dabartinius Himalajus tiek aukščiu, tiek ilgiu. Keisis klimatas ir biologinė įvairovė. Nauji aukščiausi pasaulio kalnai susiformuos maždaug po 200 milijonų metų.