Manote, kad yra 7 žemynai? Galvokite iš naujo – atrastas 8-asis (FOTO)

„Dingęs“ aštuntasis žemynas yra Zelandija, ir mokslininkai jau surinko daug įdomios informacijos apie ją. Zelandija yra viena mažiausių pasaulio dalių.

Mokykliniuose žemėlapiuose ir geografiniuose atlasuose pavaizduoti septyni žemynai (Europa, Azija, Australija, Afrika, Antarktida, Šiaurės ir Pietų Amerikos).

Tačiau mokslininkai atranda vis daugiau Žemėje slypinčių paslapčių, įskaitant anksčiau nežinomus sausumos masyvus. Tarp jų yra Zelandija (angliškai Zealandia), kurios pavadinimas maorių kalba (ja kalba maoriai, Naujosios Zelandijos čiabuviai) yra Te Riu-a-Māui. Jis yra didesnis už bet kurį žinomą mikrokontinentą: jo plotas yra 4,9 milijono kvadratinių kilometrų. Žinia apie aštuntąjį žemyną pasklido po pasaulį 2017 m.

Zelandija (NOAA, public domain)

Zelandija yra pasislėpusi po Ramiuoju vandenynu. Ji apima dabartinę Naująją Zelandiją, Naująją Kaledoniją ir daugybę mažesnių salų, taip pat Ramiojo vandenyno teritoriją tarp šių salų ir Australijos. Mokslininkai, atlikę Zelandijos tektoninius ir geologinius tyrimus, savo išvadas paskelbė Naujosios Zelandijos geologijos ir geofizikos žurnale.

Jie rodo, kad Zelandija pradėjo atsiskirti nuo Gondvanos superkontinento (dabartinė Afrika, Pietų Amerika, Australija, Antarktida ir Indija) maždaug prieš 60–80 milijonų metų ir tapo nepriklausomu žemynu maždaug prieš 55 milijonus metų. Manoma, kad po Gondvanos subyrėjimo Zelandija pradėjo grimzti dėl tektoninių jėgų, todėl šiandien virš vandens liko tik nedidelė jos dalis.

Nickas Mortimeris, geologas, dirbantis Naujosios Zelandijos Geologijos ir branduolinių mokslų institute ir pagrindinis tyrimo autorius, žurnalui „Cosmos Magazine“ sakė, kad tai išsamiausia iki šiol atlikta Zelandijos geologijos apžvalga, kurios didžioji dalis yra po vandeniu.

„Pastaruosius 45 milijonus metų Zelandiją dalijo Ramiojo vandenyno ir Australijos plokščių riba, kuri šiuo metu keičia savo pobūdį iš į vakarus pasvirusios subdukcijos zonos šiaurėje į labai įstrižą, į rytus pasvirusią subdukcijos zoną pietuose“, – rašoma mokslininkų straipsnio, paskelbto Naujosios Zelandijos geologijos ir geofizikos žurnale, fragmente.

Mažiausias ir jauniausias regionas, žinomas kaip Aštuntasis žemynas, sulaukia tyrėjų dėmesio. 2023 m. pasirodė žinia, kad mokslininkai baigė Zelandijos žemėlapį. Aštuntojo žemyno žemėlapis, paskelbtas žurnale „Tectonics“, daugiausia buvo pagrįstas uolienų ir nuosėdų mėginių, paimtų iš vandenyno dugno ir Zelandijos salų krantų, tyrimais.

Mokslininkai nustatė, kad 95 procentai šios pasaulio dalies, užimančios beveik 5 milijonus kvadratinių kilometrų, yra po vandeniu. Kai kurie geologai mano, kad Zelandijos geologinės ypatybės, įskaitant plutos storį ir tankį, atitinka kriterijus, kad ji būtų laikoma žemynu. Nickas Mortimeris teigia, kad jei ne vandenyno lygis, Zelandija jau seniai būtų oficialiai tapusi žemynu.

Tuo tarpu Jamesas Cramptonas, paleontologas ir geologas iš Velingtono Viktorijos universiteto, pažymi, kad naujas tyrimas suteikia pagrindą šios pasaulio dalies vystymosi analizei. Žurnale „Cosmos Magazine“ jis pažymėjo, kad Zelandija „dokumentuoja vandenynų ir klimato sąlygų bei unikalių augalų ir gyvūnų istoriją“. Cramptonas mano, kad nauji duomenys atveria kelią išsamesniam vandenynų, gyvybės ir klimato reakcijos į trikdžius supratimui.

Zelandija (neoficialiai) yra jauniausias, ploniausias (jos žemyno pluta yra 20 km storio) ir mažiausias žemynas. Ir nors mokslininkai apie ją žino nemažai, ji vis dar yra tyrimų sritis.

Tuo tarpu jos teritorija, iškilusi iš vandenyno, buvo apgyvendinta nuo XIII amžiaus, kai maoriai atvyko į Naująją Zelandiją. Žodinėje tradicijoje taip pat minima, kad navigatorius Hui Te Rangiora galėjo vadovauti ekspedicijai į šį regioną (iki pat Antarktidos) jau VII amžiuje.