Koralinio rifo „remonto” eksperimentas puikiai pavyko

Mokslininkai atstatymo darbams panaudojo specialią į cementą panašią medžiagą. Narai rankomis surinko išsisklaidžiusius didžiausius rifo „skeleto“ gabalus ir juos priklijavo. Vėliau koralai buvo tepami specialiu, augimą skatinančiu maistu.

Povandeninių kamerų ir kompiuterių pagalba rifo plotas buvo stebimas aštuonis metus. Jau 2009 m. mokslininkai konstatavo, kad pagalbinėmis priemonėmis atstatytas rifas savo išvaizda ir sudėtimi nebesiskyrė nuo aplinkinių. Dar po metų stebimas rifas buvo masyvesnis nei jo kaimynai.

Natūraliai ataugti tokiam kiekiui rifų būtų reikėję kelių šimtmečių, todėl tokie greiti rezultatai nustebino net pačius projekto vykdytojus. Tikimasi, kad šis tyrimas padės dar labiau patobulinti specialią lipdomąją medžiagą ir ją naudoti visame pasaulyje.

Laivų avarijos yra antras pagal svarbą pavojus koraliniams rifams. Rifai yra itin jautrūs ir trapūs dariniai, tad net menkiausias prilietimas baigiasi jų lūžimu. Daugiausia rifų nukenčia salynuose, kur vandens tarpai tarp salų siauri ir juose gausu rifų, bet aplinkui vistiek vyksta intensyvi laivyba.

Koraliniai rifai teužima 0,1 proc. visų vandenynų teritorijos, bet tarp jų gyvena net 25 proc. jūrų gyvūnų. Didžiausia grėsmė koraliniams rifams šiuo metu kyla dėl žmogaus vykdomos veiklos. Skaičiuojama, kad apie 10 proc. visų rifų jau yra žuvę, dar 60 proc. ploto yra didelės rizikos zonoje.