Autonominiai miestai: nuo Hondūro iki Gruzijos

Kolonistus oficialiai kviečia Hondūras ir Gruzija. Ekonominį pagrindimą tam kuria Vakarų sociologai ir ekonomistai.

Pradėkime nuo sąvokų. Jursdika – gana retai vartojamas istorinis terminas. Abiejų Tautų Respublikoje tai reiškė ypatingą zoną, kur galiojo sava teisė. Pavyzdžiui, visas miestas tvarkosi pagal Magdeburgo teisę, tačiau jame yra dvarelių, įvairių konfesijų bendruomenėms priklausančių valdų, kur miestiečių savivaldybė neturi valdžios. Tai jursdikos. Sąvoka kai kur tapo vietovardžiais. Viena Jurzdika yra prie Lavoriškių, kita – netoli Vievio.

Atominė valstybė valstybėje

Įsivaizduokime tokią utopiją. Lietuvoje pastatoma Visagino atominė elektrinė (VAE). Šalia kuriamos pramonės įmonės, telkiasi mokslininkų pajėgos, atsiranda kai kas panašaus į JAV Silicio slėnį. Tolesnei Visagino ir jo ūkio plėtrai trukdo netobuli Lietuvos įstatymai. Verslo teisė šiaip sau, teismai prasti, prokuratūra nerangi, policija skurdi.

Lietuvos valdžia prastumia Konstitucijos pataisas, pagal kurias Visagino teritorija tampa naujoviška jursdika. Įstatymais sutvarkoma teritorijos savivalda, taip pat nustatoma, kokius mokesčius Visaginas mokės Lietuvai. Kitų saitų su Lietuvos valstybe visaginiečiams leidžiama atsisakyti. Būtinas valstybines funkcijas Visaginui leidžiama susirasti pasaulyje kaip išorinius išteklius (angl. outsourcing). Ir susiranda: teisingumą vykdo Didžiosios Britanijos teismai, viešąją tvarką palaiko Vokietijos policija, Visaginas tampa Suomijos priešgaisrinės apsaugos dalimi, pensijų sistemą tvarko Švedija. Tarptautinės paslaugos, aišku, mokamos. Bet jas pirkti visaginiečiams labiau apsimoka, nei gauti iš Lietuvos.

M. Saakašvilis – Gruzijos Petras Didysis

Utopiją apie Visaginą galima perskaityti kaip humoreską, tačiau pasaulyje jau yra viena valstybė, kurioje Konstitucija pakeista taip, kad autonominiais miestais (angl. chartered city) vadinami projektai galėtų būti įgyvendinti. Tai Hondūras.

Centrinės Amerikos šalies pavyzdys, matyt, užkrėtė Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį. Jis pradėjo reikalus nuo kito galo – iš pradžių ėmė statyti miestą, paskui veikiausiai tikisi pakeisti Gruzijos Konstituciją.

Prie pat sienos su Abchazija yra Anaklijos miestelis. Čia galbūt išaugs M. Saakašvilio sumanytas Lazikio miestas su puse milijono gyventojų, viešbučiais, vandens parkais, finansų centru, oro uostu. Viso projekto kaina – apie 120 mlrd. dolerių.

Kai 2011 m. gruodį M. Saakašvilis paskelbė apie Lazikio projektą, tai buvo palaikyta dar vienu abejotinu reikalu. Tačiau statybos jau vyksta. M.Saakašvilio svajoja, kad Lazikis per 10 m. turėtų tapti antruoju pagal dydį Gruzijos miestu. Tiesa, šį projektą gali sužlugdyti toks paprastas dalykas kaip parlamento ir prezidento rinkimai Gruzijoje.

Kad ir koks būtų Lazikio likimas, M. Saakašvilio planas strategiškai tinkamas. Lazikis turėtų užgožti Abchazijos kurortus, tapti ekonominiu centru ir galiausiai priversti Abchaziją šlietis prie Gruzijos, o ne Rusijos.

Rusijos caras Petras I panašių paskatų vedamas XVIII a. Nevos žiotyse įsakė statyti naują sostinę – Sankt Peterburgą. Miestas tapo Rusijos langu į Europą. M. Saakašvilis nori, kad Gruzija turėtų didmiestį prie Juodosios jūros, kaip rusai pastatė didmiestį Baltijos pakrantėje.

M. Saakašvilio planų kryptis aiškėja ir iš kito projekto – bandymo apgyvendinti Gruzijoje ūkininkus iš Pietų Afrikos, kur jie kenčia nuo čiabuvių teroro. Senas ir patikrintas metodas – Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas taip pat rašė laiškus kviesdamas į Vilnių amatininkus.

Gruzijos žiniasklaidoje vis parašoma apie Hondūro pavyzdį ir probėgšmiais užsimenama, kad Lazikiui galbūt galios panaši tvarka.

Bananų respublikos siekiai

2009 m. Hondūre įvyko valstybės perversmas. Naujasis prezidentas Porfirio Lobo, patarėjų patartas, nusistvėrė JAV ekonomisto Paulo Romerio idėjos įsteigti autonominį miestą.

P. Romeris, tyrinėjęs pažangos variklius ir stabdžius, priėjo išvadą, kuri daugeliui akivaizdi ir be didelių tyrimų: ekonomikos sėkmė priklauso nuo gerai veikiančių institucijų, darnios teisinės sistemos. Kita P. Romerio išvada – inovacijos ateina per miestus. Būtent miestų plėtra yra šalies sėkmės priežastis.

P. Romeris rėmėsi žinomais pavyzdžiais – Singapūru, Honkongu, Jungtiniais Arabų Emyratais, Dubajumi. Autonominio miesto prototipas gali būti viena iš Dubajaus urbanizuotų teritorijų (vadinkime tai miesteliu), kur veikia Didžiosios Britanijos teisė ir dirba teisėjai iš Anglijos, Singapūro, Naujosios Zelandijos (reikia manyti, kad per posėdžius jie vis dar dėvi teisėjų perukus).

Hondūras – neturtinga šalis, kurios du trečdaliai gyventojų gyvena skurdžiai. Ekonomikoje dominuoja kelios šeimos ir dvi amerikiečių kompanijos, kontroliuojančios žemės ūkio produkcijos eksportą. Jungtinių Tautų duomenimis, Hondūras yra „pasaulio čempionas“ pagal žmogžudysčių skaičių – 2010 m. 100 tūkst. gyventojų čia teko 82,1 žmogžudystės. Pasaulio korupcijos piramidėje Hondūras stovi apačioje ant 129 laiptelio iš 183 (piramidės viršūnėje – mažiausiai korumpuotos valstybės).

P. Lobo iniciatyva buvo priimtos Konstitucijos pataisos ir atvertas kelias Ypatingos raidos rajonui (Special Development Region) steigti. Vieta taip pat numatyta – prie Truchiljo miesto Atlanto pakrantėje.

P. Romeris svajoja apie didmiestį, kuriame kada nors būtų 10 mln. gyventojų, – 5 kartus daugiau nei dabar Hondūre. Kol kas Hondūro autonominis miestas egzistuoja tik kaip juridinė galimybė, reklaminė vaizdo medžiaga ir 1 000 kv. kilometrų žemės plotas. Į Truchilją bus kviečiama kolonistų iš viso pasaulio.

Truchiljo tapsmas Hondūro Honkongu bus paremtas paprasta mokesčių sistema: 12 proc. gyventojų pajamų mokesčiu ir 16 proc. bendrovių pelno mokesčiu. Daugiausia įplaukų tikimasi gauti iš žemės nuomos investuotojams.

Kurs demokratiją

Kol mieste nėra gyventojų, negali būti ir demokratijos. Numatyta, kad besikuriančiam miestui vadovaus gubernatorius, Hondūro pilietis, ir tarptautinė „skaidrumo taryba“ iš 5. Gubernatorių ir tarybą skiria Hondūro prezidentas.

Taryba skirs teisėjus – jie gali būti kitų šalių piliečiai. Autonominio miesto teismai galės remtis kitų šalių teismų precedentais. Apeliacinis teismas taip pat bus kitoje šalyje. Švedija ir Didžioji Britanija tokios garbės atsisakė, bet Hondūrui pavyko susitarti su Mauricijaus Respublika, kad šios šalies teismai atliks autonominio miesto apeliacinių teismų funkcijas. Mauricijus priklauso Tautų Sandraugai – buvusias Britanijos kolonijas vienijančiai organizacijai. Aukščiausia Mauricijaus apeliacinė instancija yra Didžiojoje Britanijoje. Tai Jungtinės Karalystės slaptoji taryba (angl. Privy Council of the United Kingdom).

Pernai gruodį Hondūro prezidentas paskyrė „skaidrumo tarybą“: George‘ą Akerlofą, ekonomistą, Nobelio premijos laureatą; Harry Strachaną, buvusį INCAE verslo mokyklos direktorių; Ongą Booną Hwee, Singapūro armijos atsargos brigados generolą; Nancy Birdsall, buvusią Amerikos plėtros banko (angl. Inter-American Development Bank) viceprezidentę. Komisijos pirmininku tapo P. Romeris.

Truchiljo miestas įdomus tuo, kad Cristoforo Colombo 1502 m., per ketvirtąją savo kelionę, jo apylinkėse išlipo į krantą. Kita įdomybė: Truchiljo mieste amerikiečių rašytojas O. Henry parašė apsakymų rinkinį „Karaliai ir kopūstai“, kuriame pavartotas apibūdinimas „bananų respublika“ vėliau plačiai paplito.

FAKTAI: Autonominiai miestai

Kava, bananai ir krevetės – pagrindinės Hondūro eksporto prekės. 30 proc. šalies bendrojo vidaus produkto eksportuojama į JAV. Vidutinis mėnesinis atlyginimas Hondūre – 165 JAV doleriai

2010 m. Hondūre buvo surinkta tiek mokesčių, kiek reikia išmokėti valdininkų algoms

Pagal JAV Kalifornijos valstijos Konstituciją kiekvienas miestas, jeigu nori, gali tapti autonominis ir tvarkytis pagal savo statutą (angl. charter). Pavyzdžiui, merui galima suteikti didelius arba menkus įgaliojimus. Savo statutus turi 112 iš 478 Kalifornijos miestų