Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Mokslininkai paneigė hipotezę apie senovės žmones ištikusią ugnikalnio išsiveržimo katastrofą

2013-05-07

(0)

(1)

(110)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	15min.lt

Naujausi Rytų Afrikoje mokslininkų atlikti geologiniai tyrimai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių hipotezę apie vos neįvykusį mūsų protėvių išnykimą prieš 75 tūkst. metų dėl milžiniško ugnikalnio išsiveržimo, praneša BBC.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Teorija, kad žmonių protėviai, gyvenę Rytų Afrikoje, vos neišnyko dėl Sumatros saloje (Indonezija) įvykusio ugnikalnio išsiveržimo buvo pasiūlyta susiejus šį įvykį su genetiniais žmogaus tyrimais pagrįsta prielaida apie praeityje įvykusį itin didelį Homo sapiens individų sumažėjimą, dėl kurio vos neįvyko šios rūšies išnykimas.

Geologai, antropologai ir biologai nesutaria, ar šio ugnikalnio išsiveržimas galėjo sukelti tokių katastrofiškų klimato pasikeitimų. Vieni su tuo neabejotinai sutinka, o štai kiti mano, kad Homo sapiens tuo metu jau turėjo būti išplėtę savo gyvenamas teritorijas už Afrikos žemyno ribų, todėl rizika rūšies išlikimui negalėjo būti tokia didelė.

Mokslininkų komanda iš Oksfordo (Didžioji Britanija) ir Minesotos (JAV) universitetų, ištyrusi prie Tobos ugnikalnio esančio Malawi ežero dugno nuosėdines uolienas nerado jokių duomenų, kurie patvirtintų kad po išsiveržimo regione įvyko itin didelis klimato atšalimas, dėl kurio, kaip manoma, vos neišnyko Homo sapiens populiacija. Jie taip pat išsiaiškino, kad šio vulkano išsiveržimas uolienas ir pelenus išmetė kur kas toliau, nei buvo manyta iki šiol, rašoma Phys.org.

Jei itin didelis klimato atšalimas iš tikrųjų būtų įvykęs, dėl jo turėjo ne tik išnykti netoliese egzistavusi gyvybė, bet ir negrįžtamai pasikeisti šalia ugnikalnio esančio ežero struktūrinė nuosėdų sandara. Siekiant patvirtinti šią prielaidą geologai ir archeologai ištyrė daugiau kaip 26 metrų gylyje po ežero dugnu esančius dumblius bei kitas organines medžiagas, taip pat išanalizavo giluminiuose kloduose aptiktas vulkaninio stiklo mikroskopines daleles. Šie tyrimai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad po ugnikalnio išsiveržimo Rytų Afrikoje galėjo įvykti itin didelis temperatūros nukritimas.

„Išsiveržimas neabejotinai sukėlė reikšmingų trumpalaikių temperatūros ir atmosferos pokyčių keliems sezonams, tačiau neatrodo, kad tai klimatą ilgiems metams pakeitė iš esmės. Mūsų atradimai yra tarsi vinis didžiosios katastrofos teorijos karste. Ši teorija pernelyg supaprastinta“, – BBC teigė Oksfordo Archeologijos tyrimų laboratorijos mokslininkė Christine Lane.

Tobos ugnikalnio išsiveržimas buvo didžiausias Žemėje per pastaruosius 2,5 mln. metų. Vulkaninio sprogimo metu į orą buvo išsviesta apie 2-3 tūkst. kubinių kilometrų akmenų bei pelenų, kurių daugelis nusėdo aplink įvykio vietą ir joje išmušė gilius kraterius. Nemaža dalis šių nuolaužų kartu su sieros dujomis pateko į aukštesniąją Žemės atmosferą, kurioje suformavo sluoksnį užstojantį Saulės šviesą – būtent dėl šios priežasties įvyko didelis temperatūros nuosmukis.