| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Sakuradžimos ugnikalnis Japonijoje išsiveržė 500-ąjį kartą per šiuos metus (Video)
|
(
(
Praėjusį sekmadienį (rugpjūčio 18 d.) Sakuradžimos ugnikalnis spėjo išsiveržti jau 500-ąjį kartą per šiuos metus. Kodėl šis Japonijos vulkanas yra toks aktyvus? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Saloje veikiantis nenuorama apie pusę penkių vakaro išsiliejo įspūdingais piroklastiniais srautais – nepaprastai karštais vulkaninių dujų, pelenų ir nuolaužų tumulais, kurie, anot Japonijos meteorologijos agentūros specialistų, nuo hiperaktyvaus ugnikalnio šlaito nusirito 90 km/val. greičiu. Paskui Sakuradžima 1,8 km spinduliu aplink Šovos kraterį (vienas iš dviejų aktyviojo ugnikalnio kraterių) pažėrė pelenų ir karštos lavos. Pelenai į dangų šovė maždaug 5 km aukščio stulpu, o paskui nusidriekė vakarų kryptimi, netoliese esančio Kagošimos miesto link. Jo gyventojai nuo toli gražu nebe pirmą sykį iškritusio pelenų lietaus gynėsi skėčiais ir respiratoriais. "Ugnikalnio apylinkėse gyvenantys žmonės tam nuolat pasiruošę. Vaikai eidami į darželius ir mokyklas visados dėvi kieto paviršiaus skrybėlaites", - pasakoja Aliasko vulkanų observatorijos ir Aliaskos universiteto Feirbankso geofizikos instituto geofizikas Deividas Fi (David Fee), kuris vulkaną apžiūrėjo liepą. Sakuradžimos ugnikalnis yra vienas aktyviausių planetos ugnikalnių – jo išsiveržimai registruojami šimtus metų. Tačiau, bėgant šimtmečiams, išsiveržimų pobūdis keičiasi. Iki 1955 m. vulkanas sprogdavo kas keletą šimtų metų (pvz., 1471 m., 1779 m., 1914 m.). Po 1955-ųjų Sakuradžima pradėjo spjaudytis kur kas dažniau, nors žymiai mažesniais lavos ir pelenų kiekiais. Išsiveržimai pradėjo vykti kone kasdien. Ilgesnių pauzių ir po jų sekančių galingesnių išsiveržimų pasitaiko tik retkarčiais. Mokslininkai yra linkę manyti, kad tokia ilga išsiveržimų serija gali būti susijusi su pastoviu magmos srautu, kuris nuolat maitina vulkano ertmes. Kituose ugnikalniuose magma atplūsta atsitiktiniais impulsais.
"Sakuradžima pasižymi labai reguliariu magmos ir dujų pritekėjimu, ir tai paaiškina, kodėl jis išsiveržia taip dažnai, - "OurAmazingPlanet.com" aiškino D. Fi. – Bet kodėl toks stabilus yra ugnikalnį papildantis magmos srautas – klausimas gerokai sudėtingesnis." Šis ugnikalnis garsus ir savo sprogstamojo pobūdžio išsiveržimais, pridūrė geofizikas. Daugelis dažnai išsiveržiančių ugnikalnių (kaip ir, pvz., Kilauea ugnikalnis Havajuose) trykšta bazaltais – skysta lava, neužsilaikančia ant dujų burbulų, kurie ir sukelia sprogstamojo pobūdžio išsiveržimus. Tiesa, Sakuradžima lieja andezitus – lipnią, tirštą, pukšinčią lavą, kurios sudėtyje būna daug dujų. "Šių sprogimų reguliarumas yra labai neįprastas, - pripažįsta mokslininkas. – Būtent todėl Sakuradžima yra nuostabi tyrimų vieta." Vaizdo siužetas | ||||
Įdomiausi
152
(0)
.png)
.png)
