Bishnoi gentis – dėl medžių aukojamos gyvybės (Foto)

Kai Amrita Devi, kaimo moteris, išgirdo apie neišvengiamą pavojų, ji nubėgo į tragedijos vietą kur augo medžiai ir pabandė užkirsti kelią kariams. Tačiau kai moters geranoriški motyvai nepasiteisino, ji apkabino medį, siekdama jį išgelbėti nuo kirtimo, ir sušuko: „Jei medį išsaugotų kurio nors galva, tai yra verta paaukoti ją dėl to.“ Tuomet jai už tokius žodžius negailestingai buvo nukirsta galva. Nors kariai įspėjo, kad kiekvienas, ketinantis užkirsti kelią, patirs tokį patį likimą kaip Amrita, jos trys dukterys pasekė motinos pavyzdžiu ir taip pat buvo šaltakraujiškai nužudytos. Siaubinga žinutė apie mirtį skriejo kaip ugnis per apylinkes, todėl žmonės iš 83 skirtingų aplinkinių kaimų atskubėję puolė ekstremaliai sekti pavyzdžiu ir aukotis – leido savo gyvybėms žūti dėl medžių. Kiekvienas kaimo gyventojas apkabino po medį, atsisakydami jį paleisti, kaip bebūtų, jiems visiems kariai nukirto galvas. Ši savanoriška kančia tęsėsi iki tol, kol buvo išžudyti net 363 kaimo gyventojai.

Išgirdęs apie tragediją, karalius atskubėjo į kaimą ir puolė atsiprašinėti vietinių gyventojų, įsakydamas kariams kuo skubiau nutraukti kirtimus. Netrukus marahadžia išleido karališkąjį dekretą, kuriuo paskelbė Bishnoi valstybę saugoma teritorija ir uždraudė galimą žalą gamtai ir gyvūnams visame regione. Šis priimtas įstatymas vis dar egzistuoja regione iki šiandienos. Per šimtmečius buvo daug atvejų, kai miškai arba gyvūnai atsidurdavo pavojuje ir Bishnoi žmonės aukojo savo gyvybes, siekdami apsaugoti juos supančią gamtą. Neseniai nutiko atvejis, kai čigonai klajojo Bishnoi žemėse. Tarp jų buvęs medžiotojas, pamatęs vaikštinėjančią antilopę, norėjo ją nužudyti, tačiau jo užmojams buvo užkirstas kelias. Tuo metu pasirodė vienas kaimo gyventojas iš Bishnoi ir iššoko priešais antilopę, suteikdamas jai šansą pasprukti. Kilnus žmogus mirė iš karto.

Tykus kaimas Khejarli vis dar egzistuoja ir įsikūręs apie 30 km į pietus nuo Jodhpuro. Šakniuotas kelias vingiuoja iki vietos, kuri susideda iš išbarstytų pavienių namelių ir tvenkinių. Mažytė struktūra – jie ją vadina šventykla – primena žuvusias 363 aukas. Tie, kurie ištveria ilgas keliones Indijoje, gali iki ten nuvykti ir tai pamatyti. Indijos gazelės ir juodas elnias klaidžioja aplink šio masinio pasiaukojimo šventovę, reiškiančią, kad gyvūnai ir augalai yra saugūs šiame regione. Dėl Bishnoi, gyvenančių čia! Žodis bish-noi reiškia 29. Šios genties religija susideda iš 29 taisyklių, kurios pabrėžia dorybių, savidrausmės ir nusiteikimo prieš prievartą svarbą. Aštuoni iš 29 įsakymų ragina bendruomenę saugoti ir išlaikyti gamtą bei puoselėti jos grožį.

Gyvenant mūsų modernioje šiuolaikinėje visuomenėje yra neįtikėtina rasti tokių moterų kaip Bishnoi, kurios maitina savo krūtų pienu juodųjų elnių vaikučius ir lygiai taip pat rūpinasi kaip savais vaikais. Bishnoi tautos gyvenimo būdas išliko beveik nepakitęs ištisus šimtus metų. Žmonės gyvena tomis pačiomis sąlygomis ir naudoja tuos pačius įrankius kaip prieš daugelį dešimtmečių. Vyrų profesija yra žemdirbystė. Moterys rūpinasi namais ir gamina maistą. Moterys gyvena atskiruose namo kambariuose ir grįžta miegoti toje pačioje lovoje su savo vyrais tik tada, kai ketina pastoti. Visą kitą laiką jos miega savo nuosavame name ant plikų grindų. Jos taip miega tol, kol jų nugaros išsitiesia po sunkių kasdienių namų ruošos darbų.

Manoma, kad gyventojų populiacija yra maždaug šeši milijonai. Bishnoi tauta paplitusi Harjanoje, Punjabyje, Uttar Pradesh, Gudžaratyje, Madhya Pradesh, Delyje ir Mumbajuje. Tačiau jie koncentruojasi labiau Radžastano, o ypač Jodhpuro ir gretimose Nagauro rajonuose. Gal planuojant keliones į Indiją pasiryžtumėte apsilankyti pas Bishoi žmones?

Renat Buga specialiai iš Indijos