Naujas Bermudų trikampis? Sibire, Batagaikoje nesustabdomai veriasi nauji „vartai į pragarą“ (Video)

Batagaikos lūžis – tai įspėjimas

Dabar manoma, kad viskas prasidėjo dar 1960-aisiais, kai šalia Batagaikos kaimo buvo pradėtas kirsti miškas. Po kiek laiko nuplikusi žemė tiesiog plyšo ir žemėje atsivėrė krateris. Nuo to laiko plyšys nuolat auga. Ypač sparčiai krateris pradėjo didėti po 2008 m. potvynio.

Iš jo sklindantis nuolatinis dundėjimas gąsdina vietinius gyventojus, kurie seniausiai kraterį vadina „vartais į pragarą“ ir į ten plūstančius mokslininkus laiko bepročiais. O tie savo gyvybėmis rizikuoja ne veltui – krateris atvėrė 200 tūkst. metų senumo geologinius klodus, tad čia galima rasti unikalios informacijos apie Žemės praeitį.

Taigi, kas vyksta, kad lygioje vietoje atsiradęs plyšys dabar jau yra 1,6 km ilgio, 800 m pločio, giliausiose vietose siekia per 90 metrų gylį ir kasmet padidėja apie 20 metrų? Neseniai iš Jakutijos, kur tyrinėjo Batagaikos lūžį, grįžęs Sasekso universiteto profesorius Julianas Murtonas sako, kad tai – įspėjimas. Arba, jei norite, žinutė apie ateitį.

„Šis krateris – tai tiesiog labai didelė įgriuva, kuri susiformavo dėl klimato atšilimo. Ištirpus amžinajam įšalui, atsirado tuščia ertmė, o iškirtus gruntą laikiusį mišką, žemė įlūžo. Čia matome tai, kas vyko labai seniai ir jau pradeda kartotis dabar. Šį kraterį galime laikyti savotišku indikatoriumi to, kokia bloga šiuo metu padėtis planetoje. Toliau šylat klimatui vis greičiau tirpsta amžinojo įšalo zonos, dėl to Batagaikos lūžis vis didėja“, – paaiškino mokslininkas.

Ir nors jis tvirtina, kad tyrinėdamas kraterį neaptiko jokių angų į pragarą, iš jo ataskaitos akivaizdu – pragaras po truputį žengia į žemę.

Pastarąjį kartą tokie pokyčiai, kokius dabar matome Sibire, vyko prieš 10 000 metų, o dabar Batagaikos krateris – toli gražu ne vienintelė skylė į pragarą, kuri atsivėrė Sibire pastaraisiais metais.

Sprogimas lyg meteorito

2013 m., netrukus po Čeliabinsko meteorito sprogimo Krasnojarsko regione, Taimyro pusiasalyje (Rusija) staiga atsirado 4 metrų diametro ir 100 metrų gylio skylė žemėje.

„Artimiausių – nuo kraterio 70–100 km nutolusių kaimų gyventojai pasakoja girdėję sprogimą. O vienas jų danguje stebėjo švytėjimą. Tai vyko praėjus mėnesiui po Čeliabinsko meteorito kritimo, tad jie klaidingai pamanė, kad čia kitas meteoras“, – pasakojo pirmasis naują kraterį tyrinėjęs mokslininkas iš Novosibirsko, Vladimiras Epifanovas.

Pirmieji naują kraterį žemėje aptiko elnių varovai, kurie patys su kaimene vos nenugarmėjo į tarp sniegynų pasislėpusią 4 metrų diametro ir 100 metrų gylio skylę.

Nuo to laiko Deriabinsko ertme pavadintas krateris labai pasikeitė ir dabar tai yra 70 metrų diametro ežeras, stačiais 10 metrų aukščio krantais. Jo gylis siekia 18 metrų.

Ir tai toli gražu ne pirmas toks krateris Sibiro regione. 440 km į vakarus nuo Deriabinsko ertmės, Jamalo pusiasalyje, tokiems krateriams suskaičiuoti jau pritrūktų rankos pirštų.

Bermudų trikampio teorijos ir tiesa

Kai lankaisi Jamalo Nencų autonominės apygardos (Rusija) gubernatoriaus Dimitrijaus Kobylkino svetainėje, gali pagalvoti, kad didžiausias šio atšiauraus Rusijos regiono gyventojų rūpestis – pasirinkti, kur atostogaus – Kryme, ar Tiumenėje. O ekologija šiame milžiniškame dujų gavybos centre sutvarkyta taip puikiai, kad svarbiausias metų ekologijos renginys yra inkilėlių paukšteliams iškėlimo šventė.

Lyg per pastaruosius kelerius metus čia nebūtų atsivėrę dešimtys siaubą varančių mistinių ertmių į žemės gelmes. O mokslininkai neįspėtų apie tai, kad netrukus panaši ertmė gali atsirasti tiesiai po dujotiekiu – jau dabar ten vamzdžius klaipo ledo luito keliamas piliakalnis (vadinamasis pingas, arba hidrolakolitas).

Aptikti 2013 m. krateriai nepanašūs nei į gamtos, nei į žmogaus darbą. Beveik taisyklingai apvalios lyg nugludintomis sienomis skylės žemėje suintrigavo viso pasaulio mokslininkus. Tarp daugybės teorijų, kaip tai galėjo atsirasti, buvo net kaltinančių ateivius, čia išbandžiusius savo ginklus (kai kurie krateriai atsirado po keistų sprogimų).

Plačiausiai pagarsėjusį naują kraterį Jamalo pusiasalyje (neišradingai pavadintą B-1) tyrinėjęs profesorius Vasilijus Bogojavlenskis mano, kad jau suprato ir, kaip jie atsiranda, ir kuo visa tai gresia. Išmatavus ultragarsu, paaiškėjo, kad B-1 gerokai gilesnis, negu manyta iš pradžių, – gylis siekia 60 metrų.  Tačiau kur kas labiau mokslininkus nustebino, kaip greitai šis krateris prisipildė vandens.

„Jau po metų vandens čia bus iki kraštų ir atrodys, kad tai paprastas ežeras. Po 10–20 metų bus sunku pasakyti, kas čia įvyko, todėl tirti reikėjo kuo skubiau“, – sakė ekspediciją surengęs profesorius.

„Dabar jau galime tiksliau pasakyti, kas paskatino susiformuoti šiuos kraterius. Tai įvyko dėl termokarstinių procesų ir iš gelmių kylančių dujų. Čia susiformavo uoliena, kurios šerdį sudarė ledas. Šylat ledas tirpo, jo vietą užėmė iš gelmių kylančios metano dujos, kol galiausiai struktūra sprogo“, – aiškina kraterių kilmę V.Bogojavlenskis.

Taigi, teorija aiški: krateriai atsirado dėl pingų – virš didžiulio ledo luito susiformavusių uolienos kalvų. Dėl klimato kaitos tirpstantis ledas išskiria metano dujas, jos slegia iš apačios ir galiausiai pingas sprogsta, po savęs palikdamas milžinišką skylę, kur anksčiau buvo ledo luitas.

Taigi, tai „tik“ siaubą keliantis globalinio atšilimo fenomenas, kuris vyksta tirpstant amžinojo įšalo zonoms. Tiesa, yra ir kai kas blogesnio, negu tiesiog skylės žemėje. Ekologai įspėja, kad tirpdamas amžinasis įšalas dar greitina globalų atšilimą – išsiskiriantys didžiuliai metano dujų kiekiai didina šiltnamio efektą.

Be to, žemės paviršiuje matomi reiškiniai – tai tik dalis problemos. Rusijos mokslininkai įspėja, kad metano dujos sunkiasi ir pro Karos jūros dugne atsiradusias ertmes ir galiausiai tai gali virsti katastrofa regiono energetikos verslui (čia išgaunama itin daug Rusijos eksportuojamų dujų).

O 2014 m. Trofimuko instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Yeltsovas šiuos kraterius pavadino tolimais Bermudų trikampio giminaičiais: “Yra teorija, kad nelaimes Bermudų trikampyje sukėlė staigus didelio kiekio metano dujų išsiveržimas. Įvyko grandininė reakcija, vandenynas įkaito, ore kilo turbulencijos, lėktuvai krito, laivai skendo.“

Na, bet tai jau fantastika. Gal ir guodžia, kai pats sėdi ant akmens virš tirpstančio ledo gabalo su metanu ir toliau aktyviai darai viską, kad tai kuo greičiau virstų vartais į pragarą.