| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Ypač pavojinga ramybė: kiekvieni metai be žemės drebėjimų artina prie pražūtingos katastrofos
|
(
(
San Andreaso lūžis yra vienas jautriausių Žemės plokščių sandūrų mūsų planetoje ir, regis, geologai į jį ima žiūrėti vis su didesniu nerimu. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai buvo pastebėta, kad jis yra pasislinkęs į priekį ir suformavęs Žemės plutos pakitimus. Nors šie judesiai vyksta labai mažoje skalėje ir dauguma žmonių jų nejaučia, tačiau Žemės tyrimų specialistai užfiksavo, kad jie yra pastovūs ir suformuoja tam tikrus geologinius pokyčius. Kiekvienais metais maždaug 200 kilometrų ilgio lūžis pasislenka apie 2 mm aukštyn arba žemyn. Tai parodė GPS matavimai. Tokius procesus sukelia Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos tektoninių plokščių susidūrimo vietoje atsirandantis spaudimas, verčiantis žemę judėti tiek į viršų, tiek grimzti žemyn. Taigi Los Andželas po truputį nyra gilyn, o San Bernardino regionas kyla į viršų. Nors gyventojams tokie nedideli pokyčiai šiuo metu nekelia tiesioginio pavojaus, tačiau jie parodo, koks aktyvus ir dinamiškas yra lūžis. Maža to, niekas nėra užtikrintas, kad susidarius didesniam slėgiui, kada nors plokštės nepajudės drastiškai. Kaip teigia geofizikos daktaras ir šio tyrimo vadovas Samas Howellas iš Havajų universiteto, fiksuoti ir suprasti, kaip juda San Andreaso lūžis yra labai svarbu, nes tai padės geologams numatyti pasekmes, kurias gali sukelti stiprūs žemės drebėjimai ateityje. Niekada nebus galima tiksliai pasakyti, kada įvyks kitas svarbus seisminis įvykis. Vienas galingiausių XX amžiaus drebėjimų vyko 1906 metais. Jo stiprumas siekė 7,8 balus pagal Richterio skalę. Jis San Franciske nusinešė 3000 žmonių gyvybių. Tuo metu ženkliai pasislinko šiaurinė lūžio atkarpa. Tačiau šiuo metu visų akys krypsta į pietinę dalį. Paskutinį kartą drastiškas lūžio pajudėjimas vyko 1857 metais, kai sutrūkinėjo 360 km ilgio žemės paviršiaus atkarpa. Šį įvykį lydėjo 7,9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Blogiausia, kad kuo ilgesnis tarpas tarp reikšmingesnių žemės drebėjimų, tuo didesnis spaudimas susidaro plokščių sandūroje ir tuo daugiau žalos vėliau (šiam spaudimui išsilaisvinus) patirs toje teritorijoje gyvenantys žmonės. Todėl kiekvieni metais be žemės judesių, padidina tikimybę, kad Pietų Kalifornijoje ateityje gali įvykti pražūtingas seisminis įvykis. | ||||
Įdomiausi
113
(0)
.jpg)
