Kokia nauda iš apledėjusios Grenlandijos? Pasirodo, tokia didelė, jog JAV norėjo ją nusipirkti iš Danijos

1946 metais arktinė sala Pentagono strategams pasirodė kaip didelę vertę turintis nekilnojamasis turtas. Nuo Grenlandijos krantų buvo labai patogu stebėti Atlanto vandenyne plaukiojančius sovietų laivus. Be to, saloje budintys kariai galėtų iš anksto informuoti apie JAV link skriejančias raketas. Taigi JAV labai norėjo Grenlandijoje įkurti keletą savo bazių.

Tačiau tuo metu iškilo viena problema: Grenlandija buvo Danijos kolonija, o joje gyveno maždaug 600 Danijos piliečių. Taigi iškilo klausimas – ar Danija norės atsisveikinti su savo sala? Amerikiečiai manė, kad pasiūlius už salą tinkamą kainą, problemos turėtų išnykti.

Už Europos reikalus atsakingas JAV pareigūnas Williamas C.Trimble'as tuo metu rašė, kad Danijoje nedaug kam rūpi Grenlandija. Tuo metu diplomatas Johnas Hickersonas pranešė, kad beveik kiekvienas aukštas JAV pareigūnas mano, jog Grenlandija turėtų būti nupirkta iš Danijos.

Netrukus Danijai buvo pateiktas pasiūlymas. Jungtinių Tautų susitikime Danijos užsienio reikalų ministras Gustavas Rasmussenas susitiko su JAV sekretoriumi Jamesu F.Byrnesu ir aptarė šį reikalą. Kas nutiko vėliau nėra aišku. Arba Danijos vyriausybė formaliai atmetė šį pasūlymą, arba paprasčiausiai jį ignoravo. Bet kokiu atveju pastangos nuėjo veltui ir JAV daugiau nemėgino perimti Grenlandijos.

Tiesa, dėl 1951 metais pasirašytos NATO sutarties, amerikiečiai vis vien galiausiai pastatė savo bazes Grenlandijoje.

Tačiau kas būtų nutikę, jeigu danai būtų priėmę amerikiečių pasiūlymą? Jeigu Grenlandija galiausiai būtų tapusi viena iš JAV valstijų, ji būtų didžiausia valstija šalyje (1,26 Aliaskos dydžio), tačiau mažiausiai apgyvendinta valstija (vos 56 370 gyventojų).