Blaiviai mąstantis britų politikas griauna viltis dėl Rusijos: „tai šalis valdoma lyg iš Šaltojo karo laikų žvalgybos vadovėlio"

Pasak W.Hague'o, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasielgė teisingai praėjusią savaitę duodamas įsakymą subombarduoti Sirijos karinių pajėgų bazę – reikėjo griežtai atsakyti į tarptautinę teisę pažeidžiančią cheminio ginklo ataką, buvo priimtas greitas sprendimas, leidęs susieti nusikaltimą ir bausmę.

Be to, Vašingtonas sugebėjo parodyti, kad naujoji administracija nebijo parodyti tvirtos rankos prieš Rusiją, tačiau neprarasti savitvardos.

Tiesa, anot brito, dabar JAV laukia dar vienas iššūkis: ar antskrydis tik ir liks antskrydžiu, ar jį papildys tinkamas elgesys su Maskva ir Sirijos karo užbaigimas.

Žlugusios Vašingtono svajonės

Nors D.Trumpas aiškiai parodė, kokių metodų Vakarai netoleruos, šis elgesys labai skiriasi nuo jo rinkimų kampanijos kalbų apie bendradarbiavimą su Vladimiru Putinu.

Prireikė tik 80 prezidento kadencijos dienų, kad paaiškėtų, jog viltis dėl šiltesnių Maskvos ir Vašingtono santykiu reikia pamiršti, o V.Putinas nėra patikimas partneris.

Įvairūs Jungtinės Karalystės ir JAV lyderiai ilgai siekė suprasti Maskvą, tačiau kritiniais momentais pastaroji vis tiek nuvildavo neprognozuojamu ir nepateisinamu elgesiu.

JAV valstybės sekretorės pareigas ėjusios Hillary Clinton „perkrovimas“ baigėsi nesėkme. Panašiai nesisekė ir Londonui.

Paskutinės leiboristų vyriausybės ryšius su Rusija sugadino buvusio žvalgybos pareigūno Aleksandro Litvinenkos nužudymas Londone ir karas Gruzijoje.

Konservatoriaus Davido Camero vyriausybė siekė pagerinti reikalus.

„Aš pats tris kartus kaip užsienio reikalų sekretorius lankiausi Maskvoje, praleidau nemažai laiko su ministru Sergejumi Lavrovu ir vardan geresnių santykių vartojau milžiniškus degtinės ir viskio kiekius“, – rašė W.Hague'as.

Tačiau nauja krizė ir vėl ištiko – Rusija netesėjo savo pažado paspausti Basharo al-Assado vyriausybę išlaikyti taiką prasidėjus Sirijos karui. O vėliau įvyko ir Krymo aneksija bei Ukrainos destabilizacija.

Ragino išlaikyti atstumą

Dabartinio Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovo Boriso Johnsono atšauktas vizitas į Maskvą baigėsi nauju žodžių apsišaudymu. Jį ištiko ta pati lemtis – pernelyg didelis pasitikėjimas Maskvos geranoriškumu privedė prie nusivylimo.

„Borisas neturėtų liūdėti, kad Rusija puolė jį dėl atšaukto susitikimo. Mėginimas Jungtinę Karalystę sumenkinti pavadinant ją Vašingtono marionete tėra mėginimas nukreipti kalbą, kai nėra ką pasakyti apie žiaurumą Sirijoje“, – įpėdinį ramino W.Hague'as.

Pasak buvusio užsienio reikalų sekretoriaus, nėra strategijos, kurios britai nebūtų išmėginę, kad Rusiją padarytų patikimu ir noriu partneriu – liko neišmėgintas tik jos vykdytų aneksijų, nusikaltimų ir uždraustų ginklų naudojimo pripažinimas.

„Svarbu pamatyti Rusiją tokią, kokia ji yra – valstybė su giliomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, kuri yra valdoma lyg iš Šaltojo karo laikų žvalgybos vadovėlio, kad privilegijuotųjų klasė išlaikytų savo politinę ir ekonominę poziciją bet kokia kaina“, – rėžė W.Hague'as.

Vis daugiau rusų tai supranta, todėl dešimtys tūkstančių žmonių susirinko į protestus prieš korupciją.

„Likęs pasaulis taip pat neturi pasiteisinimo to nežinoti. Tai nereiškia, kad turime stoti į kovą su V.Putinu, ar kad nėra daugybės sričių, kuriose neturime toliau mėginti bendradarbiauti – pavyzdžiui kova su terorizmu.

Tačiau reikia suprasti, kad už dosnumą nebus atsilyginta, tikras pasitikėjimas nebus įmanomas, o nusileidę per sprindį būsime pastumti kelis metrus“, – įspėjo politikas.