Ramiajame vandenyne kuriama nauja šalis, kokios pasaulis dar nematė: tvarkysis pagal savo įstatymus, kainuos bent 167 mln. JAV dolerių, o tikslas toks, kad patiks daugeliui (Video)

Ši keista valstybė turėtų atsirasti netoli Taičio. Pelno nesiekianti organizacija „Seasteading Institute“ ketina per ateinančius kelerius metus pastatyti viešbučių, namų, biurų, restoranų.

Remiantis tokiais radikaliais planais, kuriuos finansuoja „PayPal“ įkūrėjas Peteris Thielas, iš pradžių buvo numatyta įkurti nepriklausomą valstybę, plūduriuojančią tarptautiniuose vandenyse ir besilaikančią savo įstatymų.

„Seasteading Institute“ prezidentas Joe Quirkas interviu sakė norintis, kad iki 2050 metų būtų pastatyta „tūkstančiai“ plūduriuojančių miestų, kurių kiekvienas „siūlytų skirtingą valdymo būdą“.

„Valdžios tiesiog negerėja, – laikraščiui „The New York Times“ sakė jis. – Jos yra įstrigusios praėjusiuose amžiuose. Taip yra todėl, kad noras kontroliuoti konkrečią teritoriją kelia agresiją ir smurtą.“

Pirmosios salos sukūrimas finansuojamas iš vadinamojo pirminio kriptovaliutos siūlymo (ICO). Tai nauja ir sparčiai Silicio slėnyje populiarėjanti koncepcija, kuomet žmonės investuoja į naujos virtualios valiutos sukūrimą ir pardavimą.

Minėta pelno nesiekianti organizacija siekia iki 2020 metų surinkti apie 60 mln. JAV dolerių, iš kurių būtų pastatytos kelios dešimtys pastatų. Šie statiniai turėtų vadinamuosius žaliuosius stogus, ant kurių augtų augalai. Statyboms bus naudojamas vietinis bambukas, kokosų palmių žievė, mediena, perdirbtas metalas ir plastikas.

Planams, apie kuriuos pirmą kartą buvo pranešta sausį, pritarė Prancūzijos Polinezijos vyriausybė, dabar kurianti specialią ekonominę zoną, kuri ir pasirūpintų, kad ši plūduriuojanti šalis galėtų tvarkytis pagal savus įstatymus.

Mažytė šalis, kurią sudaro daugiau nei 200 tūkst. 118-oje salų pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje gyvenančių žmonių, „Seasteading Institute“ suteikė galimybę naudotis šimtu akrų pajūrio teritorijos. Prancūzijos Polinezija yra labai susidomėjusi šiuo projektu, nes kylantis vandenynų vandens lygis kelia rimtą grėsmę šioms saloms.

Nors projektas atrodo labai ambicingas, minėtasis institutas įsitikinęs, kad iš dalies nepriklausomi miestai gali tapti puikia vieta išbandyti naujas valdymo formas ir ūkininkavimo metodus.

J. Quirkas ir jo komanda įkūrė naują kompaniją – „Blue Frontiers“, kuri sukurs ir valdys plūduriuojančias salas Prancūzijos Polinezijoje.

J. Quirkas sakė, kad pastatyti plūduriuojantį miestą įkvėpė Jungtinėse Valstijose rengiamas kasmetinis festivalis „Burning Man“. Kiekvienais metais šiame festivalyje dalyvauja 70 tūkst. žmonių. Jis mano, kad šis festivalis gali įkvėpti naują visuomenės modelį, kuriame taikomos „taisyklės neatitinka įprastinių parametrų“.

„Plūduriuojantis miestas iš esmės būtų šalis-startuolis, – sakė J. Quirkas. – Galime sukurti gausybę valstybių gausybei žmonių.“

„PayPal“ įkūrėjo P. Thielo bei politinės ekonomikos teoretiko Patri Friedmano kartu sukurtas „Seasteading Institute“ pastaruosius penkerius metus rengia sprendimus „nuolatiniam inovatyviam“ bendruomenių gyvenimui.

Neilgai trukus po to, kai 2012 metais J. Quirkas prisijungė prie „Seasteading Institute“, kartu su P. Friedmano jie parašė mokslinį darbą „Seasteading: How Floating Nations Will Restore The Environment, Enrich The Poor, Cure The Sick and Liberate Humanity From Politicians“.

Ši grupė teigia, kad plūduriuojantys miestai yra pirmas žingsnis įgyvendinant „aštuonis didžiuosius moralinius imperatyvus“.

Sausį su Prancūzijos Polinezija pasiektame susitarime nurodomi du punktai, kuriuos projektas privalo atitikti. Pirmiausia, jis privalo duoti naudos vietos ekonomikai, o antra – jis turi būti ekologiškas.

Net jei projektui ir pavyktų atitikti šiuos du punktus, projektui dar turės pritarti vietos valdžia ir veikiausiai Prancūzija, kurios užjūrio teritorija yra Prancūzijos Polinezija.

„Seasteading Institute“ vykdomasis direktorius Randolphas Henckenas sakė: „Mus domina visuomeninis pasirinkimas ir vieta, kur mes galėtume išmėginti dalykus, kurie dar nebuvo išbandyti“.

„Nemanau, kad tai bus kažkas visiškai radikalaus. Mes kalbame apie apsaugotus vandenis. Nenorime būti atvirame vandenyne. Technologiškai tai įmanoma, bet ekonomiškai sunku realizuoti. Jie (Prancūzijos Polinezija) turi labai stabilias institucijas, todėl galime dirbti su vyriausybe, kuri mūsų nori, kurią mes gerbiame ir kuri gerbia mus“, – sakė jis.

Ateinančiais metais ketinama parengti atitinkamų įstatymų projektų, o statybas planuojama pradėti 2019 metais. Plūduriuojančiose salose bus vandens kultūrų fermos, sveikatos priežiūros ir medicininės įstaigos, veiks tvarios energijos jėgainės.

Pirmąjį miestą sudarys vienuolikos kvadratinių ir penkiakampių platformų, kurias bus galima sudėlioti kaip dėlionę pagal gyventojų poreikius, kompleksas, sausį aiškino J. Quirkas.

Olandų inžinerijos firmos „Deltasync“ atliktos įgyvendinamumo studijos išvadose nurodoma, kad platformos bus 50 metrų ilgio, o jų šonai bus 50 metrų aukščio, kad būtų apsaugoti pastatai ir gyventojai.

Platformos bus pagamintos iš sustiprinto betono ir ant jų bus galima statyti triaukščius pastatus, kurie stovės iki šimto metų. Pirmame tokiame plūduriuojančiame mieste apsigyventų nuo 250 iki 300 žmonių.

Planuojama, kad toks plūduriuojantis miestas plūduriuotų netoli priimančios šalies, tačiau būtų gana politiškai nepriklausomas.

Iš pradžių ketinta tarptautiniuose vandenyse sukurti naujų valstybių, tačiau „Seasteading Institute“ vėliau suvokė, kad arčiau kranto plūduriuosiantis miestas leis jo gyventojams paprasčiau išlipti į krantą ir įsigyti būtinų prekių. Be to, arčiau esantis miestas bus labiau apsaugotas nuo audrų ir turės teisinę apsaugą.

Manoma, kad plūduriuojantis miestas sukurs aplinką, kuri skatins inovacijas ir startuoliškas vyriausybes, o ne atkartos nūdienos monopolius. „Seasteading Institute“ skelbia, kad taip „žmonėms bus suteikta laisvė pasirinkti vyriausybę, kurios jie nori“.

Jeigu gyventojai nesutiks su miesto valdžia, jie galės savo koloniją nuplukdyti į kitą miestą, dėl ko vyriausybės konkuruos, norėdamos pritraukti piliečių.

Įgyvendinamumo studija rodo, kad ši idėja yra ekonomiškai įgyvendinama. Kiekviena platforma kainuos mažiau nei 15 mln. JAV dolerių. Palyginimui, tiek pat kainuoja žemė Londone ar Niujorke. Iš viso pirmasis plūduriuojantis miestas kainuotų 167 mln. JAV dolerių.