Rytų Europos šalyse įvyks demografinė katastrofa? Matematika paremtos prognozės, kas dėsis iki 2050 m.

Remiantis JTO prognozėmis, iš 10 šalių kurių gyventojų mažėja sparčiausiai, visos yra Rytų Europoje (kelios – Centrinėje ir Šiaurės Europoje). Vertinama, kad Bulgarijos, Latvijos, Moldavijos, Ukrainos, Kroatijos, Lietuvos, Rumunijos, Serbijos, Lenkijos, Vengrijos populiacijos iki 2050 sumažės 15% ar daugiau.

Valstybė	2017 (mln)	2050 (mln)	Pokytis (%)
Bulgarija	7,08	5,42	-23
Latvija	1,95	1,52	-22
Moldavija	4,05	3,29	-19
Ukraina	44,22	36,42	-18
Kroatija	4,19	3,46	-17
Lietuva	2,89	2,41	-17
Rumunija	19,68	16,40	-17
Serbija	8,79	7,45	-15
Lenkija	38,17	32,39	-15
Vengrija	9,72	8,28	-15

Prognozuojama, kad sparčiausiai mažėjančioje pasaulio valstybėje, Bulgarijoje, gyventojų skaičius sumažės nuo 7 milijonų 2017 metais iki 5,4 milijonų 2050-aisiais. Latvijos populiacija, planuojama sumažės nuo 1,9 milijono 2017 m. iki 1,5 milijono, tuo tarpu Moldavijoje prognozuojamas populiacijos sumažėjimas nuo 4 milijonų iki 3,2 milijonų.

„Daugelis postkomunistinių Centrinės ir Rytų Europos šalių patiria stiprų demografinį nuosmukį,“ sako Tomas Sobotka, vyr. tyrėjas Wittgenstein Centre, analizuojančiame populiacijos dinamiką. „O be to, daugelis jų jau patyrė didelį populiacijos mažėjimą per pastaruosius 25 metus,“ pridūrė jis.

Nuo 1989 metų 11 valstybių populiacija sumažėjo daugiau nei 10%, teigia Sobotka,tarp kurių , Bulgarija, Rumuniija, Ukraina. Latvijos populiacija sumažėjo daugiau nei ketvirčiu (27%), Lietuvos 23%, Bulgarijos bei Bosnijos ir Hercegovinos 21%. Pavyzdžiui, Bulgarijos populiacija susitraukė nuo 9 milijonų 1989 iki 7,1 milijonų 2017. „Tai didelis populiacijos sumažėjimas, kokio taikos metu nėra buvę,“ sako jis.

Sobotka šį populiacijos mažėjimą aiškina trimis faktoriais – mažėjančiu gimstamumu, emigracija ir santykinai dideliu mirtingumu. „Tuo tarpu, kai Vakarų ir Pietų Europos šalys pritraukė daug emigrantų, didžiąja dalimi kompensuodamos mažo gimstamumo poveikį, Rytai patyrė dvigubą smūgį – tiek dėl migracijos, tiek dėl mažo gimstamumo,“ sako jis.

2016 metais Europoje gyventojų labiausiai daugėjo dėl imigracijos (mokasienė). Nors mirusiųjų ir gimusiųjų skaičius buvo vienodas – po 5,1 mln, – dėl migracijos Europos gyventojų padaugėjo 1,5 milijono iki 511,8 mln. Didesnio imigrantų skaičiaus priėmimas atrodo kaip akivaizdus Rytų Europos demografinės laiko bombos problemos sprendimas, bet šis klausimas tebelieka politiškai itin nepalankus.

Tiesą sakant, migrantų priėmimui aršiausiai priešinasi šalys, kuriose gyventojų mažėja sparčiausiai. 2015 metais Europos Sąjungą (ES) supurtė pabėgėlių krizė, kai atvyko virš milijono migrantų. Šalims, kurios yra pagrindiniai jūros vartai į Europą — Graikijai ir Italijai — teko pakelti pagrindinius krizės sunkumus. ES pastangos sąžiningai paskirstyti migrantus po bloko šalis, švelniai tariant, nebuvo sėkmingos; 2015metais ES ketino perskirstyti 160 000 migrantų, bet iki 2017 rugpjūčio, vos 25 000 iš tiesų persikėlė. Slovakija priėmė vos 16 migrantų, Čekijos respublika – 12, o Vengrija ir Lenkija iš vis atsisakė priimti nors vieną. Slovakija ir Čekijos respublika taip pat nenoriai priėmė migrantus pagal perkraustymo schemą. Šio mėnesio pradžioje (sausio 3d.), Vengrijos ir Lenkijos politiniai lyderiai paskelbė, kad ES migracijos politika nepasiteisino.

Nors migracija padės palengvinti artėjantį demografinį nuosmukį, vargu, ar ji padės pakeisi tendenciją. Nors dėl pabėgėlių krizės Vokietijos populiacija padidėjo, tyrėjai pastebi, kad net milijonas migrantų nepadės išvengti artėjančio Vokietijos demografinio nuosmukio.

Aamna Mohdin
qz.com