Liūdnos prognozės Lietuvai: pagal JT ataskaitą – Lietuva yra sparčiausiai nykstanti valstybė pasaulyje

JT Lietuvą įvardija kaip sparčiausiai nykstančią valstybę visame pasaulyje. Iki 2050 m. gyventojų mažės 54 valstybėse, bet šio sąrašo priekyje puikuojasi Lietuva.

Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro vadovė prof. habil. dr. Vlada Stankūnienė Alfa.lt sakė, kad patikimumu pasižyminčių JT ataskaita ne juokais ją išgąsdino.

Profesorės nuomone, Lietuvos valdžia jau dabar turėtų skelbti ekstremalią padėtį bei imtis visų įmanomų priemonių, kurios sumažintų emigraciją, didintų gyventojų pajamas ir skatintų lietuvius susilaukti daugiau vaikų.

Prognozės prastesnės, nei tikėjosi

„Laukėme šių prognozių ir su viltimi tikėjomės, kad atrodysime šiek tiek padoriau nei ankstesniuose JT ir „Eurostato“ dokumentuose, – prisipažino VDU mokslininkė. – Bet šį sykį situacija tokia, kad tie, kurie Lietuvoje priima sprendimus, turėtų labai sunerimti.“

Naujausioje JT ataskaitoje prognozuojama, kad šimtmečio viduryje – 2050 m. – Lietuvoje gyvens 2,1 mln. gyventojų. Bet šio šimtmečio pabaigoje jų liks tik 1,5 mln.

„Tai kelia siaubą ir tai reikia suprasti. Turime bėdą mažiausiai penkiasdešimčiai metų, kadangi dėl beveik tris dešimtmečius užtrukusių labai blogų demografinių tendencijų susiklostė labai nepalanki gyventojų amžiaus struktūra“, – sakė V. Stankūnienė.

JT prognozuoja, kad gimstamumas Lietuvoje didės, mirtingumas mažės, vidutinė gyvenimo trukmė didės, emigracija mažės. Tačiau, profesorės nuomone, tai Lietuvos neišgelbės.

„Prasta mūsų amžiaus struktūra: nėra jaunimo, viduriniosios kartos, t. y. grupės, kuri galėtų susilaukti vaikų. Be to, prognozuojama, jog 65 metų ir vyresnių gyventojų Lietuvoje šimtmečio viduryje bus 29 proc.

Šie žmonės į anapilį išeina dažniau, ir taip susidaro labai nepalankus skirtumas tarp gimstančių ir mirštančių gyventojų. Todėl šimtmečio viduryje priartėsime prie 2 mln., o šimtmečio pabaigoje – iki 1,5 mln.“, - konstatavo V. Stankūnienė.

Ataskaitoje teigiama, kad 2019 m. vidutiniškai viena moteris pasaulyje pagimdė 2,5 vaiko. Lietuvoje šis rodiklis pernai siekė 1,63. Antroje šimtmečio pusėje Lietuvoje vidutiškai viena moteris turėtų pagimdyti 1,8 vaiko.

Bet mokslininkė atkreipia dėmesį, kad gimstamumas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus vėl mažėjo. Be to, gimstamumo didėjimas iš esmės gyventojų skaičiaus nepakeistų dėl demografiškai nepalankios amžiaus struktūros.

Sparčiau nyksta tik kariaujanti Sirija ir Puerto Rikas

Profesorę V. Stankūnienę labiausiai JT ataskaitoje išgąsdino du grafikai.

Viename jų vaizduojama, kaip gyventojų skaičius pasaulyje kito per dešimtmetį nuo 2009 iki 2019 m. Nurodoma, kad tuo metu sparčiausiai nyko trys šalys: Sirija, Puerto Rikas ir Lietuva. „Dėl Sirijos turbūt klausimų nekyla. Bet Lietuvoje juk nevyksta pilietinis karas“, – nusistebėjo mokslininkė.

Kitas JT grafikas rodo, kad per ateinančius 30 metų gyventojų mažės 54 valstybėse, o labiausiai – Lietuvoje. Antroje vietoje yra Bulgarija, trečioje – Latvija, po jų rikiuojasi Ukraina, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Moldova, Puerto Rikas, Japonija, Rumunija, Albanija.

„Vizualiai labai vaizdžiai pateikiama Lietuva, kaip ji nyko per praėjusį dešimtmetį ir kaip nyks per ateinančius metus. Kiekvienas skaitantis verslininkas, investuotojas tikrai šiuos grafikus pamatys. Tai yra stiprus signalas, kokia nykstanti šalis yra Lietuva“, – pabrėžė V. Stankūnienė.

Laikinas pagerėjimas nedžiugina

Didesnio optimizmo mokslininkei neįkvepia pastaraisiais metais gerėjantys kai kurie Lietuvos demografiniai rodikliai: 2018 m. gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo gerokai silpnesnis, o per pastaruosius du šių metų mėnesius gyventojų Lietuvoje net daugėjo.

„Daug kas džiaugiasi, kad mūsų demografinė situacija gerėja. Jeigu nebūčiau demografė, gal ir mane šie skaičiai įtikintų. Kadangi vertinu detaliau, matau, kad emigracija per penkis šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo net didesnė. Tiesa, padidėjo imigracija, ir labiausiai iš Rytų šalių.

Daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Taip, gyventojų skaičių galima padidinti įleidžiant gyventojus iš Rytų, bet, mano nuomone, svarbiau yra sustabdyti emigraciją“, – mano mokslininkė.

Prof. V. Stankūnienė abejoja, ar iš viso egzistuoja lengvi sprendimai, galintys sumažinti emigraciją. Mat atlyginimai Lietuvoje didėja ne tokiu greičiu, kad skatintų žmones likti Lietuvoje. „Emigracijos, pagrindinio gyventojų skaičiaus mažinimo veiksnio, mažinimui reikia realių pajamų didėjimo. Juk pagal darbo užmokestį „rungtyniaujame“ tik su Rumunija ir Bulgarija“, – sakė mokslininkė.

Gimstamumui didinti, pasak jos, taip pat neužteks pusiniųpriemonių, būtina aktyvi adekvati politika. „O mes tik eksperimentuojame. Vyriausybės pernai patvirtinaDemografijos, migracijos ir integracijos strategija yra juokingas, visiškai neprofesionalus dokumentas. Jeigu tokio neprofesionalaus dokumento pagrindu kažką darysime, nieko nepasieksime. Emigracijai stabdyti reikia ryžtingų ekonominių sprendimų.

Reikia ne apsimesti naivuoliais ir tikėtis, kad viskas savaime susitvarkys, o skelbti ekstremalią situaciją“, – ragino V. Stankūnienė.

Lietuvoje gyventojų mažėja visą trisdešimtmetį nuo nepriklausomybės paskelbimo 1990 m., kai jų buvo 3 mln. 693,7 tūkst. Daugiausia žmonių Lietuvoje gyveno 1992 m. – 3 mln. 706,3 tūkst.

2009 m. Lietuvoje gyveno 3 mln. 183,8 tūkst. gyventojų. Per dešimtmetį jų sumažėjo 389,7 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 2 mln. 794,1 tūkst. gyventojų.

Pataria prognozių nevadinti nacionaline tragedija

Komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis abejoja JT prognozių patikimumu. Jam pasirodė įtartina, kad šios organizacijos ekspertai kaip vieną svarbiausių prielaidų vertina emigracijos tendencijas. „Jie įvertina praėjusio dešimtmečio migraciją, ekstrapoliuoja šiuos duomenis ir prognozuoja, kad panaši neigiama migracija tęsis ir ateityje.

Bet šiemet matome visiškai kitokias tendencijas: per pirmuosius penkis šių metų mėnesius į Lietuvą atvyko ir sugrįžo 3 tūkst. daugiau gyventojų, negu iš jos išvyko. O per pastaruosius tris mėnesius gyventojų skaičius Lietuvoje didėjo“, – portalui Alfa.ltsakė ekonomistas.

Tačiau, N. Mačiulio nuomone, šios tendencijos nebūtinai tęsis ateityje. Šiuo metu jaučiame neigiamas žemo gimstamumo po nepriklausomybės atkūrimo pasekmes. „Dabar ši karta pradeda kurti šeimas, gims atitinkamai mažiau vaikų, ir gyventojų skaičius Lietuvoje mažės. Bet turbūt ne taip drastiškai, kaip prognozuoja JT ir Europos Komisija“, – mano ekonomistas.

N. Mačiulis patarė nedramatizuoti šių prognozių. Esą pasaulyje yra klestinčių valstybių, kuriose gyvena mažiau gyventojų negu Lietuvoje. Kita vertus, jo nuomone, turėtų keistis valstybės ekonominė ir socialinė politika. „Reikia įvertinti, ar galime išlaikyti tokį viešąjį sektorių, kokį turime, galbūt verta peržiūrėti imigracijos politiką. Daug klausimų kyla, bet tai tikrai nėra padėtis, kurią reikėtų vadinti nacionaline tragedija“, – svarstė jis.

Ekonomistas nesutinka su sakančiaisiais, kad Lietuvos gyventojai uždirba tragiškai mažai, ir primena, kad per pastaruosius 3 metus gyventojų pajamos kasmet auga dešimtadaliu. Esą netiesa ir tai, jog atlyginimais konkuruojame tik su Rumunija ir Bulgarija. „Tikrai ne.

Ką tik pasirodžiusi Europos Komisijos statistika rodo, kad pagal perkamąją galią arba faktines individualias vartojimo išlaidas mes pralenkėme ir Portugaliją, ir Graikiją, ir visas Vidurio Rytų Europos valstybes, taip pat Slovėniją. Praėjusiais metais Lietuvos faktinės individualios vartojimo išlaidos pasiekė 90 proc. ES vidurkio – lygiai tiek, kiek Ispanijoje“, – dėstė N. Mačiulis.

Jis patarė Lietuvoje mokamus atlyginimus vertinti plačiau: įtraukti ir atlyginimus „vokeliuose“, pajamas pagal individualios veiklos pažymas, gyventojų iš valstybės gaunamas nemokamas paslaugas. Šias realiąsias pajamas esą atspindi ir migracijos statistika: gyventojų išvyksta vis mažiau, sugrįžta daugiau. „Tragedija po finansų krizės jau tikrai atsitraukusi“, – mano ekonomistas.

Ar realu, kad išvydę JT pronozes dalis investuotojų nusigręš nuo Lietuvos? Ekonomistas nesutinka. „Lietuva jau savaime yra labai maža valstybė. Investuotojai čia neateina todėl, kad yra didelė rinka.

Esame Europos vidutinio miesto dydžio rinka. Turime kitų išskirtinumų ir pranašumų. Ir tai, kad gyventojų mažėja nuo 3 iki 2,5 mln., situacijos nepakeičia. Yra daug svarbesnių dalykų, tokių kaip švietimo sistemos kokybė, darbuotojų aktyvumas ir įsitraukimas, nuolatinis mokymasis.

Tai daro darbo rinką lankstesnę, prisitaikančią prie besikeičiančių poreikių. Tai svarbu investuotojams ir įmonėms, kurios čia nori vykdyti veiklą. O rinkos dydis niekada nebus mūsų privalumas“, – tikino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Indija pralenks Kiniją, sparčiausiai augs Afrikos gyventojų skaičius

JT prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos pasaulyje gyventojų skaičius turėtų išaugti nuo 7,7 mlrd. iki beveik 10,9 mlrd.

Tyrimas pakurstė baimes, kad dėl papildomų 3 mlrd. žmonių sparčiau seks gamtiniai ištekliai ir atšils klimatas.

Ataskaita rodo, kad gyventojų skaičius pasaulyje augs nepriklausomai nuo gimstamumo mažėjimo: 1990 m. vidutiniškai viena moteris pasaulyje pagimdė 3,2 vaiko, 2019 m. – 2,5 vaiko. Ekspertų nuomone, gimstamumas ir toliau mažės, bet pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. išaugs iki 9,7 mlrd.

Gera žinia ta, kad dabar prognozuojamas lėtesnis gyventojų skaičiaus augimas, nei rodė prieš dvejus metus atliktas analogiškas tyrimas. 2017 m. prognozuota, kad gyventojų skaičius iki šio amžiaus pabaigos išaugs iki 11,2 mlrd.

JT ataskaitos duomenimis, sparčiausiai gyventojų skaičius augs Užsachario valstybėse. Šiame regione per ateinančius 30 metų gyventojų padvigubės. Apie 2027 m. Indija taps daugiausia gyventojų turinčia šalimi pasaulyje ir pralenks Kiniją, kurioje dabar gyvena 1,4 mlrd. gyventojų. 2050 m. jų turėtų sumažėti 2,2 proc.

Jungtinėse Valstijose gyventojų skaičius daugiausia dėl migracijos išaugs nuo 329 mln. gyventojų 2019 m. iki 434 mln. amžiaus pabaigoje.

Spartus gyventojų skaičiaus didėjimas vargingiausiose šalyse gali sukelti badą ir masinę migraciją. Nerimaujama, ar Žemėje užteks išteklių patenkinti žmonių pagrindiniams poreikiams. Baiminamasi, jog spartus gyventojų skaičiaus augimas nualins žemės ūkį, kai kuriuose regionuose pritrūks gėlo vandens.

Vis dėlto mokslinininkai nesiryžta atsakyti, ar egzistuoja riba, nuo kurios Žemės planeta nebegalėtų išlaikyti visų gyventojų, ir kada ji bus pasiekta.

Kai kurių mokslininkų nuomone, jau ir dabar 7,7 mlrd. Žemės gyventojų neišvengiamai artina katastrofą.