Tokių Velykų Italijoje dar nebuvo: pėstiesiems – 4000 eurų bauda, važiuotiems – 5000

Ligšiolinė Italijos koronaviruso krizės statistika yra šiurpi: 135.600 užsikrėtusių, 17.127 mirusieji. Tačiau itin griežtas mėnesio trukmės visos šalies karantinas suteikė vilties galimybę ir dvi žalia spalva kalendoriuje pažymėtas datas: balandžio 14 ir gegužės 4. Tai laipsniško, nors ir negalutinio daugybės draudimų mažinimo gairės.

Itališką kovos su COVID 19 modelį studijuoja ir perima viena Europos valstybė po kitos. Vienas svarbiausių strateginių punktų yra šis: judėjimo suvaržymų ir draudimų sistema, jos kontrolė ir bausmės pažeidėjams. Nuo karantino įsigaliojimo kovo 10 dieną jungtinės valstybės policijos, karabinierių, finansinės gvardijos ir municipalinės policijos pajėgos pažeidėjams išrašė 177.000 baudų. Intensyvi judėjimo kontrolės sistema nulėmė atskirų šalies regionų, provincijų, savivaldybių izoliaciją.

Galutinis šios strategijos rezultatas: pandemija iš šiaurinių, labiausiai infekcijos pažeistų, regionų taip ir nepersimetė į sostinę ir į Pietų Italiją.

Kodėl prireikė judėjimo deklaracijų?

Pirmosiomis karantino dienomis Italijos vidaus reikalų ministerija gyventojams įvedė specifinę pandemijos kontrolės prievolę – kiekvienam išeinančiam iš namų turėti oficialų dokumentą – „autocertificazione“ arba judėjimo deklaraciją.

Pirmasis šio dokumento variantas buvo itin paprastas ir gana menkai įpareigojantis: vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, mobilaus telefono numeris ir viena iš keturių išėjimo iš namų priežasčių: svarbūs darbo reikalai, grįžimas į namus, gydymo ar kiti sveikatos būklės būtinumai, kitos svarbios priežastys.

Per visą karantino laikotarpį deklaracijos modeliai buvo pakeisti dar keturis kartus. Naujausiame – penktajame – tenka pateikti žymiai daugiau informacijos. Deklaruojantysis privalo įrašyti pradinę ir galutinę judėjimo vietas, judėjimo laiko pradžią. O taip pat: parašu patvirtinti tai, kad nėra apsikrėtęs COVID 19 virusu ir jam nėra taikoma privaloma izoliacija. Judėti iš namų ketinantis asmuo deklaruoja, kad yra susipažinęs tiek su vyriausybės dekretais, tiek su savo regiono, savivaldybės papildomais apribojimais.

Toks įsipareigojimų deklaravimo mechanizmas suteikia teisėsaugai teisinį pagrindą bausti ir persekioti karantino taisyklių pažeidėjus arba teikiančius melagingą informaciją.

Kaip viskas atrodo praktiškai?

Italija, kaip ir Lietuva, ruošiasi kritiniam Velykų savaitgaliui. Tiesa, miestų neuždaro, šlagbaumų statyti nežada, konstitucinių laisvių persvarstyti taip pat neketina. Vyriausybės dekretų pažeidėjų medžioklė vyksta ne prie miestų vartų, o prie namų durų: judi, vadinasi, bet kuriame judėjimo taške turėsi pasiaiškinti, kur ir kodėl judi.

Karantino pradžioje kilo nemenka protestų banga dėl prievolės pildyti judėjimo deklaracijas: vieni neturi interneto, kiti – spausdintuvo, treti pamiršo. Vidaus reikalų ministerija nuramino: blogiausiu atveju deklaracijos blanką įteiks patys policijos patruliai.

„Delfi“ žurnalistas turėjo progos įsitikinti, kaip veikia ši judėjimo kontrolės sistema. Užpildęs deklaraciją nurodė išėjimo iš namų priežastį: „svarbūs darbo reikalai“. Papildomai grafoje įrašė: „žurnalistinė veikla, foto ir video medžiagos redakcijai pateikimas“. Policijos ekipažas „squadra mobile“ sustabdė miesto centre – Via del Corso gatvėje. Pirmas reikalavimas: pateikti deklaraciją. Antras reikalavimas: pateikti žurnalistinę veiklą įrodantį dokumentą. Trečias reikalavimas: paaiškinti, kodėl „Foreign Press“ pažymėjime nėra 2020 metų galiojimo antspaudo. Atsakymas: uždaryta „Foreign Press“ būstinė, nėra galimybių gauti antspaudą. Ketvirtas reikalavimas: pateikti būstinės telefono numerį. Numerio autoatsakiklis atsakė, kad būstinė uždaryta. Tada pareigūnas palinkėjo sėkmės, paprašė nenukrypti nuo nurodyto maršruto, laikytis karantino saugos priemonių. Deklaraciją nufotografavo, užvizavo ir paaiškino: „Pateikti duomenys įvesti į vidaus reikalų ministerijos duomenų bazę, jie bus dar kartą tikrinami“.

Italija – Lietuva: judėjimo draudimų skirtumai

Italijoje visiems norintiems išeiti iš namų privaloma judėjimo deklaracija. Lietuvoje tokios prievolės nėra.

Italijoje visi parkai, paplūdimiai uždaryti. Lauko sportavimo įtaisai perjuosti signalinėmis policijos juostomis. Lietuvoje parkai ir paplūdimiai lieka atidaryti.

Italijoje judėjimas galimas pėsčiomis tik po du. Pėstiesiems pažeidėjams skiriama bauda – iki 4000 eurų, važiuojantiems automobiliu – iki 5000. Automobiliu gali važiuoti tik du asmenys, vienas priekyje, kitas – gale. Motoroleriu ar motociklu gali važiuoti tik vienas asmuo. Dviračiu galima judėti tik po vieną. Vaikams judėti dviračiais, paspirtukais draudžiama. Lietuvoje nėra baudų diferenciacijos pėstiesiems ir važiuotiems. Nėra numatyta, kiek asmenų gali važiuoti vienu automobiliu. Nėra paaiškinta, ar vaikai gali važinėti dviračiais, paspirtukais.

Italija draudžia išvykti iš savo gyvenamosios savivaldybės į kitą netgi tiems, kurie kitur turi nekilnojamojo turto. Draudžiama judėti į antruosius namus, sodybas, vilas. Lietuvoje šis draudimas įsigalioja tik Velykų proga. Tačiau turintiems nekilnojamojo turto kitose savivaldybėse vykti į jas bus leidžiama.

Italijoje leidžiamos dvi sportavimo rūšys: ėjimas ir bėgimas, bet tik po vieną, tik šalia namų. Kai kurie regionai tiksliai apibrėžia leidžiamą nutolti atstumą nuo namų. Pats griežčiausias galioja Veneto regione: ne daugiau 200 metrų nuo namų. Lietuvoje judėjimo atstumas nuo namų nereglamentuojamas.