Kitoje Atlanto pusėje surado Kauno dvynį - kuo šie miestai tokie panašūs?

Žemėlapiuose Neries ir Nemuno santaka labai primena Ohajo, Alehanio ir Monongahelos santaką, vieni internautai juokauja, kad Schenley parkas skambesiu kažkiek primena Šančius (abiejų objektų pozicija miesto plano atžvilgiu yra ganėtinai panaši, nors ir ne identiška), o kiti pastebi, kad link abiejų miestų upių santakų driekiasi gatvės identiškais pavadinimais: Kaune tai Laisvės alėja, Pitsburge – Liberty Avenue (liet. Laisvės alėja).

Dar treti pastebi, kad Pitsburgo Duquesne funikulierius savo lokacija ir atsiveriančiais vaizdais šiek tiek panašus į Aleksoto funikulierių.

Taip pat galima rasti teiginių, kad Kaune ligoninė yra beveik toje pačioje vietoje, kaip ir Pitsburgo vaikų ligoninė.

Paaiškino architektas

Kas lemia tokius sutapimus – ir dar tokį nemažą jų kiekį? Tai portalui Lrytas.lt sutiko paaiškinti architektas Lukas Rekevičius.

„Tai – tikrai įdomus atvejis, – teigia architektas. – Pitsburgas yra apie 300 000 gyventojų turintis miestas, tad tikėtina, kad ir iliustracijoje matomų žemėlapių mastelis sutampa. Bet esminis dalykas – visų miestų, kurie yra lygumose kaip ir Kaunas ir turi lygumines upes, paveiksliukas gali pasikartoti, grynai dėl agrarinių dalykų“.

L.Rekevičius svarsto, kad turint omenyje upių santakas, visada vyraus T ar alfa (α) raidės forma – ar kaip šiuo atveju, lambda (λ). Nes žiūrint į miestų struktūrą, jie natūraliai įsikuria santakose, ir senoji Kauno gyvenvietė tai tik patvirtina – nes nuo pat akmens amžiaus taip būdavo paprasčiau gyventi. Saugiau, nes iš dviejų pusių saugo vanduo, o dar jo gali pasisemti ir ūkio reikmėms.

„Vėliau, jau planuojant miestą, alėjos atsiranda kaip vedančios į tam tikrus objektus – atsiranda miesto gatvė, vedanti į tam tikrą traukos tašką. Ir jei tas traukos taškas yra santaka – o dažnai taip ir yra – tai ir kiti keliai, esantys už senamiesčio ribų, veda ten pat. Tai yra savaime logiškas dalykas, kad gatvės formuojasi tomis kryptimis, kurios veda į traukos tašką“, – pasakoja architektas.

Paklausus, ar jis žino daugiau tokių atveju, L. Rekevičius atkreipia dėmesį, kad plačiau pažiūrėjus, visi viduramžių miestai yra panašūs: radialinio tinklo miesto struktūra, kurios centre yra rotušė ar du centrai – t.y. rotušė ir pilis, kaip priešprieša vienas kitam, magistratas ir valdovas.

„Bet vis tiek susiformuoja toks voratinklis, ir tarp viduramžiškų miestų tikrai rastume daug pranašumų“, – aiškina architektas. Aišku, skirtumai priklausytų nuo topografijos, vieni bus labiau kalvoti, kiti labiau plokštuminiai, vienos ar kitos upės – bet viduramžių miestas bus visur panašus: radialinis miestas.

„Tuo tarpu nebe viduramžiškas, o racionalusis XIX a. miestas – kurio pavyzdžiu galėtų būti Paryžiaus Haussmanno renovacijos planas ar Barselona – įgauna stačiakampį planą su stačiakampiu gatvių tinklu. XIX-XX a. pradžios Kauno struktūra su Laisvės alėja yra aiškiai stačiakampė ir atitinka būdingų tų laikų miesto planavimą – tad panašumų, manau, rastume ir su kitais miestais“, – apibendrina L.Rekevičius.