Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija

Tai jau nebejuokinga - nauji modeliai rodo, ką žmonijai teks patirti artimiausiais metais, o nuostoliai sieks trilijonus dolerių

2020-05-06

(0)

(26)

(110)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Technologijos.lt
Autoriai:	Darius Verbickas

Naujas tyrimas atskleidžia, kad iki 2030-ųjų metų potvynių pasaulyje tik daugės ir jie paveiks dvigubai daugiau žmonių. Skaičiai pasieks šimtus milijonų žmonių, o nuostoliai kasmet bus skaičiuojami šimtais milijardų. Deja, bet toliau bus dar blogiau.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pasaulinė tyrimų grupė „World Resources Institute“ nustatė, kad dėl upių ir pakrančių potvynių dar iki šio dešimtmečio pabaigos nukentės 147 mln. žmonių. Tai yra dvigubai daugiau nei per pastaruosius dešimt metų, per kuriuos nukentėjo 72 mln. žmonių.

Stipriai išaugs ne tik nukentėjusių žmonių skaičius, bet ir žala miestams bei ekonomikai. Skaičiuojama, kad šių potvynių sukelta finansinė žala išaugs nuo dabartinių 174 mlrd. JAV dolerių iki 712 mlrd. dolerių. Ir tiek potvyniai žmonijai žalos padarys kasmet.

Deja, kuo toliau – tuo situacija bus blogesnė. Tyrėjai savo analizėje teigia, kad iki 2050-ųjų metų „skaičiai bus katastrofiški“: 221 mln. potvynių paveiktų žmonių ir kasmet finansinė žalas sieks net 1,7 trilijonus JAV dolerių.

Kai „World Resources Institute“ 2014 metais sukūrė potvynių modeliavimo įrankį, prognozės atrodė „kaip fantazija“, - teigia instituto atstovas Charlie Iceland.

„Tačiau dabar iš tikrųjų matome, kad potvynių padarytos žalos dydis didėja realiu laiku. Mes dar niekada nematėme tokių potvynių“, - priduria Charlie.

Tvirtinama, kad potvynių problema aštrės dėl pasaulinės klimato krizės, didelėje rizikoje esančių teritorijų apgyvendinimo ir žemės nusėdimo, pereikvojus gruntinius vandenis.

Didžiausi potvyniai smogs Pietų ir Pietryčių Azijos teritorijoms, įskaitant Bangladešą, Vietnamą, Indiją, Indoneziją ir Kiniją. Tas teritorijas, kur ir taip gyvena pažeidžiamiausios gyventojų grupės.

Nors poveikis JAV ir nebus toks baisus, kaip Azijoje, tačiau pakrančių potvynių rizika yra labai didelė.

Pagal didžiausią žalą, kurią nuo potvynių patirs šalys per ateinančius 10 metų, JAV iškart rikiuojasi po Kinijos bei Indonezijos.

JAV pakrančių potvynių sukeltos žalos dydis išaugs nuo 2010 metais buvusio 1,8 mlrd. JAV dolerių iki 38 mlrd. dolerių 2050-aisiais.

Kitoje studijoje taip pat tvirtinama, kad potvyniai JAV taps vis dažnesni – kone kasdieniais reiškiniais.

Tai lems vis stiprėjantys uraganai, kylantis jūros lygis ir besikeičiančios lietaus tendencijos – kai per labai trumpą laiką iškrenta nenormaliai dideli lietaus kiekiai.

Upių potvyniai JAV darysis vis stipresni, tačiau sukeliamų nuostolių dydis išliks toks pats, kadangi bus investuojama į apsaugos sistemas nuo tokio tipo potvynių. Visgi, investicijos taip pat kainuoja, tačiau be jų – žala būtų dar didesnė.