Atrado didžiausią ugnikalnį Žemėje: dešimtys tūkstančių kubinių kilometrų vulkaninės uolienos yra po vandenyno dugnu

Ir kaip išsiaiškino mokslininkai, pasirodo, šios dvi viršūnės žymi didžiausią Žemės ugnikalnį Pūhāhonu.

Pūhāhonu – kas havajiečių kalba reiškia „įkvėpti kylantis vėžlys“ – yra ilgos povandeninių kalnų ir ugnikalnių grandinės, besidriekiančios nuo Havajų salų iki rytinio Rusijos krašto, dalis. Daugelis iš maždaug 120 ugnikalnių yra seniai užgesę ir palaidoti po bangomis.

Mauna Loa – gigantas, iškilęs didžiojoje Havajų saloje – ilgą laiką buvo vadinamas didžiausiu pasaulio ugnikalniu. Nuo pat jūros dugno iki aukščiausios viršūnės jo aukštis siekia 9 170 metrų, todėl jis yra techniškai aukštesnis ir už Everesto kalną, o ugnikalnio tūris – 80 000 kubinių kilometrų.

Niekas neabejoja, kad tai – tiesiog monstriškas dydis, tačiau dabar tyrinėtojai tvirtina, kad Pūhāhonu įveikė Mauna Loa – daugiausiai dėl to, kad dešimtys tūkstančių kubinių kilometrų vulkaninės uolienos yra po vandenyno dugnu.

Naujajame tyrime tam, kad išmatuotų visą Pūhāhonu topografinį pėdsaką pradedant iš jūros kyšančiomis viršūnėmis ir baigiant giliosiomis uolienomis, nusileidžiančiomis šimtus metrų žemiau Žemės plutos, tyrėjai panaudojo sonarą ir gravitacijos detektorius. Komanda nustatė, kad Pūhāhonu sudaro maždaug 150 000 kubinių kilometrų uolienų – tad jo tūris yra beveik dvigubai didesnis nei Mauna Loa.

Tik dalis šio tūrio – apie 30 proc. – matoma virš jūros dugno, rašo mokslininkai. Likusi dalis slūgso giliai po žeme, o ugnikalnio amžius – 14 milijonų metų.

„Naujas tūrio skaičiavimas rodo, kad Pūhāhonu yra žymiai didesnis nei bet kuris kitas Havajų ugnikalnis – įskaitant Mauna Loa, kuris, kaip iki šiol buvo manoma, buvo didžiausias ugnikalnis Žemėje“, – rašoma tyrime, kuris bus publikuotas žurnalo „Earth and Planetary Science Letters“ liepos 15 d. numeryje.

Ir rezultatai tampa dar karštesni – nes pasirodo, Pūhāhonu yra ne tik didžiausias ugnikalnis Žemėje pagal tūrį, bet ir galėjo būti vienas karščiausių, rašo tyrėjai.

Tyrimo metu komanda ištyrė kelis iš įvairių ugnikalnio dalių surinktus olivino – mineralo, susidarančio, kai magma atvėsta ir kristalizuojasi – pavyzdžius. Iš olivino kompozicijos komanda nustatė ugnikalnio magmos temperatūrą prieš tai, kai mineralas išsikristalizavo.

Jie apskaičiavo, kad pirmą kartą tekėdama Pūhāhonu magma turėjo siekti apie 1700 laipsnių Celsijaus – ir tai yra aukščiausia kada nors užfiksuota magmos temperatūra Žemėje.

Kaip kylančiam įkvėpti vėžliui – visai neblogai, ar ne?

Parengta pagal „Live Science“.