| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Sibiro tundroje atsivėrė milžiniški krateriai: priežastis aiški, bet tai mažiausias rūpestis – staigūs pokyčiai vyksta visoje Arktyje (Video)
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Sibiro vakaruose, Jamalo pusiasalyje, atsirado keletas naujų masyvių kraterių. Manoma, kad atitirpus ledui, išsilaisvino metano dujos ir dėl to kilo sprogimai. Mokslininkai aiškinasi šio įvykio detales. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dabar naujame „Woodwell“ klimato tyrimų centro tyrime nustatyti trys nauji krateriai regione, o remiantis dronų padarytomis nuotraukomis, 3D modeliavimu ir pasitelkus dirbtinį intelektą, aiškėja, kad krateriai gali būti glaudžiai susiję su klimato kaita. Staigūs pokyčiai vyksta visoje ArktyjeIki šiol užregistruota 17 kraterių. Pernai Jamalo ir Gydano pusiasaliuose atsirado 17-oji skylė, ir kadangi ji buvo „unikaliai gerai išsilaikiusi“, mokslininkams ji leido geriau ištirti kraterį, praneša CNN. Rusijos mokslininkų komanda kraterį aplankė 2020 m. rugpjūtį, ir tai buvo pirmas kartas, kai tyrėjai galėjo panaudoti droną, kad nuodugniai ištirtų kraterį. Dabar jų išvados paskelbtos žurnale „Geosciences“. Norėdami patekti į šių skylių dugną, mokslininkai naudodamiesi šios srities palydovo duomenimis, sukūrė dirbtiniu intelektu pagrįstą modelį su „Google Earth Engine“ debesų kompiuterijos platforma. Modelis sugebėjo parodyti visus septynis kraterius, apie kuriuos mokslininkai pranešė iki 2017 m. Be to, jis atskleidė trijų naujų susidarymą. Remdamiesi modeliu, tyrėjai pamatė, kad krateriai pradeda formuotis giliai po žeme, kur yra atšildytos žemės kišenės, susidarančios po Arkties ežerais, kai juose sušyla vanduo. Čia gali padaugėti metano, kuris ir sukelia sprogimus. „Šie krateriai atspindi Žemės sistemos procesą, kuris anksčiau nebuvo žinomas mokslininkams“, – sakė Sue Natali, „Woodwell“ klimato tyrimų centro Arkties programos direktorė ir tyrimo bendraautorė. Be to, modelis atskleidė anksčiau nepastebėtus pokyčius visame regione. Nuo 1984 m. iki 2017 m. maždaug 5 proc. tiriamo ploto patyrė ekosistemos pokyčių, tokių kaip „augalijos, aukščio ir vandens lygio pokyčiai“. Vietovė taip pat tapo žalesnė, o dėl ledo tirpimo kai kurios regiono dalys pradėjo skęsti. Kaip paaiškino Sue Natali, „krateriai ir kiti staigūs pokyčiai, vykstantys visame Arkties regione, rodo sparčiai atšylančią ir tirpstančią Arktį, o tai turės rimtų pasekmių Arkties gyventojams ir visam pasauliui“.
| |||||||||||||||||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
