Patys pavojingiausi vandens telkiniai pasaulyje – prie kai kurių vien tik prisiartinti yra mirtina: akinančio grožio „akis į pragarą“ ir sproginėjantys ežerai, jau pražudę daugiau kaip 1700 gyventojų (Foto, Video)

6. Blue Lagoon, Jungtinė Karalystė

Kadaise ežeras turėjo gražų ryškiai mėlyną atspalvį – todėl jis traukia plaukikus. Nepaisant daugybės įspėjimų ir iškabintų ženklų, žmonės vis dar dešimtmečius plaukiojo ežere. 2013 ir 2020 m. vanduo buvo dirbtinai nudažytas juoda spalva, kuris turėjo apsaugoti žmones nuo maudynių jame.

Mėlynosios lagūnos ežeras atsirado nebenaudojameme klinčių karjere, todėl šis telkinys yra gražus, bet toksiškas. Korozinės cheminės medžiagos suteikė mėlyną atspalvį. Vandens pH siekia 11,3 (palyginus su buitinių baliklių pH 13) ir yra ypač šarminis. Cheminių medžiagų poveikis gali sukelti odos dirginimą, skrandžio problemas ir kt.

Vandenyje taip pat yra negyvų gyvūnų, automobilių ir kitų rūšių šiukšlių.

7. Kivu ežeras, Ruandos ir Kongo Demokratinės Respublikos pasienis

Šis ežeras, esantis vakarų Ruandoje, Afrikoje, yra toks nepastovus, kad gali bet kurią akimirką tiesiogine prasme sprogti. Tai įvykus, jis ne tik išstums vandenį, bet ir daug anglies dioksido bei metano, kuriuos požeminės vulkaninės versmės pumpuoja į ežerą ir išskiria giliai po paviršiumi besidauginančios bakterijos.

Nepaisant nenuspėjamumo, Kivu ežeras yra vienas gražiausių šiame sąraše, todėl aplink ežerą plėtojamas turizmas. Mokslininkai netgi ieško būdų išgauti milžiniškus ežero metano rezervuarus, kurie būtų naudojami kaip energijos šaltinis.

8. Nyos ir Monoun ežerai, Kamerūnas

Panašiai kaip Kivu ežeras, Nyos ir Monoun ežerai yra sprogstamieji. 1984 m. ir 1986 m., abiejuose ežeruose sprogimo metu išsiveržė dideli kiekiai nuodingų dujų, kurios pražudė daugiau kaip 1700 žmonių. Mažame Nyos kaimelyje išgyveno tik 6 žmonės.

Po sprogimo ežerus tyrę mokslininkai padarė išvadą, kad „anglies dvideginio sprogimą“ greičiausiai sukėlė nuošliauža. Abu ežerai yra palei požemines vulkanines angas, iš kurių išsiskiria CO₂ ir kitos dujos. Po vandeniu turi būti išlaikytas subtilus balansas, kurio sutrikdymas gali būti mirtinas.

Sutrikus šiam balansui, ežero dugne paprastai sėdinčios dujos gali pasiekti vandens paviršių, susidarydamos į rūką panašų debesį, kuris plečiasi ir žudo visus savo kelyje. Kadangi CO₂ yra tankesnis už orą, dujos laikosi palei žemės paviršių.

9. Great Blue Hole, Belizas

Kaip ir Jokūbo šulinys, taip ir Belizo Didžioji mėlynoji skylė narams atrodo itin viliojanti. Vanduo yra gražios tamsiai mėlynos spalvos, ji yra gana arti - apie 160 km - nuo žemyno. Belizo Didžioji mėlynoji skylė laikoma antra pagal dydį pasaulyje povandenine smegduobe.

Smegduobė yra apie 300 metrų skersmens ir 124 metrų gylio. Ji yra Švyturio (Lighthouse) bajeriniame rife, kuris yra antras pagal dydį pasauje, po Australijos Didžiojo barjerinio rifo.

Po paviršiumi yra sudėtinga tunelių sistema, kurioje gyvena įvairios formos koralai ir kiti laukiniai gyvūnai. Mokslininkai mano, kad skylė susidarė maždaug prieš 153 000 metų, esant ledynmečiui.

Nardymas Didžiosios mėlynosios skylės urvuose yra labai pavojingas. Mokslininkai atrado, kad leidžiantis į skylę, joje yra storas vandenilio sulfido sluoksnis, apimantis visą smegduobės plotį. Po juo nėra deguonies ir gyvybės.