Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Geografija |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Manoma, kad išsiveržimo metu staiga išsiskyrė apie 100 000–300 000 tonų anglies dioksido. Iš pradžių dujų debesis lėkė beveik 100 kilometrų per valandą greičiu, o paskui, būdamas sunkesnis už orą, nusileido į netoliese esančius kaimus, išstumdamas visą orą ir uždusindamas žmones bei gyvulius 25 km atstumu nuo ežero. Identiškas įvykis nutiko dvejais metais anksčiau, taip pat Kamerūne. 1984 m. rugpjūčio 15 d. prie Monouno ežero įvyko limninis išsiveržimas, dėl kurio išsiskyrė didelis anglies dioksido kiekis, kuris nužudė 37 žmones. Iš pradžių mirtys taip ir liko nepaaiškintos, buvo įtariamos tokios priežastys kaip terorizmas. Tolesnis tyrimas ir panašus įvykis po dvejų metų prie Nyoso ežero davė šiuo metu priimtą paaiškinimą.
Po šių nelaimių buvo atlikta daug tyrimų, kaip būtų galima išvengti jų pasikartojimo. Keli tyrėjai pasiūlė įrengti degazuojančius vamzdžius ežero viduryje. Pirmasis nuolatinis degazavimo vamzdis prie Nyoso ežero buvo sumontuotas 2001 m. Du papildomi vamzdžiai buvo sumontuoti 2011 m. ir 2019 m. Buvo nustatyta, kad degazavimas pasiekė iš esmės pastovią būseną. Tačiau, tai ne vieninteliai ežerai, turintys šią problemą. Kivu ežeras, esantis tarp Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos, yra daug, daug didesnis už Nyosą, jį supa daug tankesnė populiacija. Tyrimai parodė, kad tokie milžiniški dujų išsiveržimai ežere vyksta maždaug kas tūkstantį metų. Todėl tik laiko klausimas kada tai įvyks.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|