Ar Žemė turi 8-tą kontinentą? Dalis nuskendusio Zelandijos žemyno yra dvigubai senesnė, nei manė geologai (Video)

Tačiau mokslininkai negali susitarti, ar ši panardinta sausuma, vadinama Zelandija, yra žemynas, ar ne. Geologų komanda tai paskelbė 2017 m., tačiau ne visi tyrėjai tai pripažįsta.

„Tai nėra kaip kalnas, šalis ar planeta. Nėra oficialios institucijos, kuri patvirtintų šį žemyną egzistuojant“, – sakė Naujosios Zelandijos geologas Nickas Mortimeris.

Nors kontinento apibrėžimas yra ginčytinas, Mortimerio tyrimo grupė pasiūlė, kad žemynas turėtų turėti aiškiai apibrėžtas ribas, užimti didesnį nei 1 milijono kv. km plotą, būti aukščiau vandenyno plutos ir turėti storesnę žemyninę plutą nei toji vandenyno pluta.

Zelandija atitinka visas šias sąlygas.

„Jei nusausintumėte vandenynus, Zelandija išsiskirtų kaip aiškiai apibrėžtas aukštas plokščiakalnis virš vandenyno dugno“, – sakė Mortimeris.

Jis mano, kad tai yra „ploniausias, labiausiai paniręs ir mažiausias žemynas“.

Tačiau problema yra ta, kad iki šiol seniausios plutos ir uolienos mėginiai, paimti iš Zelandijos, buvo vos 500 milijonų metų, tuo tarpu visuose kituose žemynuose yra 1 milijardo ar senesnės plutos.

Tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, kad dalis panardinto žemyno yra dvigubai senesnė nei anksčiau manė geologai, o tai gali sustiprinti Mortimerio argumentą.

„Jau nebėra jokių abejonių, kad gyvename žemyno viršūnėje“, – pranešime spaudai sakė Naujosios Zelandijos geologė ir tyrimo bendraautorė Rose Turnbull.

Zelandiją, geofiziko Bruce Luyendyk terminą, sugalvotą 1995 m., sudaro Naujoji Zelandija ir panardintų plutos gabalų kolekcija, kuri prieš maždaug 85 milijonus metų atskilo nuo senovinio superžemyno, vadinamo Gondvana.

Apie 94 proc. jo yra po vandeniu – Zelandija nuskendo maždaug 30-50 milijonų metų po to, kai atsiskyrė nuo Gondvanos. Taigi tai yra sudėtingas kraštovaizdis.

Neseniai geologai apžvelgė 169 Zelandijos granito gabaliukus, kurie buvo rasti Naujosios Zelandijos Pietų ir Stewart salose. Granitas susidaro, kai magma kristalizuojasi giliai Žemės plutoje.

Ištraukusi mikroskopinius kristalus iš granito, komanda sugebėjo nustatyti ir pačių kristalų amžių, ir plutą, kurioje jie susidarė.

Rezultatai parodė, kad pluta kažkada buvo kito superžemyno, žinomo kaip Rodinija, dalis, susiformavusi prieš 1,3 mlrd. – 900 mln. metų.

Kitaip tariant, Zelandijos geologinė istorija prasideda daug anksčiau nei prieš 500 milijonų metų.

Zelandijos žemėlapis neįtikėtinai detalus

„Turnbull“ misijos dalis yra sukurti Zelandijos vakarinės pakrantės žemėlapį – vizualizuoti, kaip ši riba atrodo trimis matmenimis ir kaip ji pasikeitė laikui bėgant.

Praėjusiais metais Mortimeris padėjo nustatyti Zelandiją supančio vandenyno dugno formą ir gylį – tai vadinama batimetriniu žemėlapiu. Tai yra dalis pasaulinės iniciatyvos iki 2030 m. ištirti visą planetos vandenyno dugną.

Be to, Mortimerio komanda sukūrė tektoninį žemėlapį, kuriame pavaizduotos kontinentinės ir vandenyno plutos, sudarančios panardintą sausumą.

Šie nauji, išsamūs žemėlapiai kartu su atradimu, kad kai kurios Zelandijos dalys yra senesnės, nei manė geologai, pateikia dar daugiau įrodymų, kad ji turėtų būti laikoma aštuntuoju žemynu.

„Tikimės, kad Zelandija galų gale pateks į bendruosius pasaulio žemėlapius, apie ją bus mokoma mokyklose ir taps tokia pat pažįstama kaip Antarktida“, – sakė Mortimeris.